Teisingumo ministrė teisingumo sistemos pažangos kūrimo priemones aptarė su Lenkijos Aukščiausiojo Teismo teisėja
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė su Lenkijos Aukščiausiojo Teismo teisėja prof. hab. dr. Joanna Misztal-Konecka aptarė gerosios patirties sklaidos, teismų veiklos tobulinimo, teisingumo sistemos skaitmenizavimo, dirbtinio intelekto įrankių naudojimo klausimus.
R. Tamašunienė pristatė Lietuvos pastangas efektyvinant administracinių ginčų nagrinėjimą ne teismo tvarka ir teisme.
Pasak ministrės, Lietuva numato plėsti Mokestinių ginčų komisijos kompetenciją, supaprastinti tam tikrų sričių ginčų nagrinėjimo kelią, sudaryti geresnes galimybes asmenims tinkamai pasirengti ginčams dėl valstybės ar savivaldybių institucijų priimtų administracinių sprendimų, sudaryti sąlygas teismuose esančias bylas nagrinėti dar operatyviau bei kokybiškiau.
„Siekiame, kad kiekvienas ginčas būtų išspręstas greitai, aiškiai ir be papildomų išlaidų, todėl svarbu stiprinti ikiteisminį ginčų nagrinėjimą kaip veiksmingą alternatyvą teismui, taip sudarant galimybes Lietuvos gyventojams paprasčiau ginti savo teises ir mažinti naštą teismams, skiriant dėmesį sudėtingiausioms byloms", – akcentavo Rita Tamašunienė.
Su Lenkijos Aukščiausiojo Teismo teisėja aptartos dabartinės geopolitinės situacijos akivaizdoje šalims aktualios teisėkūros iniciatyvos dėl teismų, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo institucijų veiklos karo padėties metu.
Susitikimo metu taip pat dėmesys skirtas teisingumo sistemų skaitmenizavimo pažangai.
R. Tamašunienė akcentavo, kad šių metų ES teisingumo rezultatų suvestinė atskleidžia, jog Lietuva yra tarp pirmaujančių ES valstybių pagal teisingumo sistemų skaitmenizavimą. Elektroninės paslaugos tapo svarbia teisingumo sistemos prieinamumo dalimi, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas plačiai naudojamas bendraujant su teismais, taip pat nuolat auga nuotolinių teismo posėdžių organizavimas, užtikrinamas jų viešumas.
Pasak ministrės, skaitmenizavimas svarbus ne tik siekiant didesnio teisingumo sistemos efektyvumo ir prieinamumo, bet ir stiprinant valstybės atsparumą.
„Nuotolinės technologijos, elektroninės paslaugos ir vaizdo konferencijos leidžia teismams išlaikyti nepertraukiamą veiklą ir krizės sąlygomis, todėl nuosekliai investuojame į saugią, patikimą ir žmonėms prieinamą skaitmeninę teisingumo sistemą, siekiame užtikrinti geresnį teisingumo prieinamumą ir veiksmingesnį teismų darbą“, – sakė R. Tamašunienė.
Aptarti šiandien visame pasaulyje itin aktualūs dirbtinio intelekto naudojimo privalumai ir iššūkiai.
Rita Tamašunienė pabrėžė, kad teisingumo sistemos taip pat turi būti pasirengusios šiai technologinei inovacijai.
„Akivaizdu, kad dirbtinis intelektas transformavo visas gyvenimo sritis, taip pat ir teisingumo sistemą. Sėkmės pavyzdžiu galima įvardinti Lietuvos teismų sistemoje naudojamą šnekos atpažinimo įrankį, užtikrinantį automatizuotą teismo posėdžių garso ar vaizdo įrašų apdorojimą, parengiant tekstines transkripcijas, tačiau DI taikymas ne tik atveria naujas galimybes, bet ir kelia tam tikrų rizikų. Todėl svarbu investuoti į patikimas technologijas ir tarnautojų mokymus“, – pažymėjo R. Tamašunienė.
Susitikimo metu aptarti ir asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos sistemų nacionalinio reguliavimo ypatumai.
Atnaujinimo data: 2026-09-07
Taip pat skaitykite:
R. Tamašunienė: pirmininkavimas ES Tarybai – galimybė stiprinti Lietuvos balsą Europoje