Teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė: Ministerija plės bendradarbiavimą su universitetais teisinės pagalbos srityje
Teisingumo ministerijoje pristatytas jau septintasis metinis teisės pranešimas „Lietuvos teisė 2025: esminiai pokyčiai“, kurį parengė Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos mokslininkai. Pristatymo metu mokslininkai ir praktikai diskutavo aktualiausiais Lietuvos teisės klausimais. Metiniame teisės pranešime pristatytas mokslinis svarbiausių 2025 metų teisinio reguliavimo ir praktikos pokyčių, kurie veikė Lietuvos teisės sistemą, vertinimas viešosios, privatinės, Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės srityse.
„Kasmetinis teisės pranešimas leidžia ne tik sistemiškai įvertinti svarbiausius teisinio reguliavimo pokyčius, bet ir atskleisti jų realų poveikį valstybės valdymui, verslui bei kiekvienam žmogui. 2025 metų analizė rodo, kad teisė šiandien susiduria su itin kompleksiniais iššūkiais – nuo geopolitinio saugumo stiprinimo iki žmogaus teisių apsaugos ir technologinės transformacijos, todėl ypač svarbus tampa nuoseklus, įrodymais grįstas teisėkūros procesas“, – teigė MRU Teisės mokyklos prodekanė studijoms, l.e.p. dekanė prof. dr. Lina Novikovienė.
Pasak renginyje svaikinimo žodį tarusios teisingumo viceministrės Kristinos Zamarytės-Sakavičienės, į teisėkūros procesus aktyviai įtraukiant akademinės bei teisininkų bendruomenių narius, bus dar veiksmingiau didinamas teisinės sistemos ir viešojo valdymo efektyvumas, stiprinimas visuomenės pasitikėjimas valstybe ir teise. Bendradarbiaujant su universitetais numatoma pirminės teisinės pagalbos stiprinimas ir plėtra. Tai ne tik puiki platforma sudaryti galimybes studentų praktikai, bet ir būdas didinti pirminės teisinės pagalbos prieinamumą.
Teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės teigimu, Teisingumo ministerija kryptingai ir nuosekliai įgyvendina valstybės siekį stiprinti teisingumo sistemą, grindžiamą veiksmingumo, kokybės, atvirumo ir skaidrumo principais.
Rita Tamašunienė akcentuoja, kad ministerijos veikla, orientuota į žmogaus teisių apsaugos užtikrinimą, tarptautinių įsipareigojimų vykdymą, nacionalinio saugumo stiprinimą bei modernios, visuomenės pasitikėjimą stiprinančios teisinės aplinkos kūrimą, leido pasiekti rezultatų, patvirtinančių nuoseklų šių prioritetų įgyvendinimą ir reikšmingą pažangą teisingumo srityje.
2025-aisiais Lietuvoje vykusius pokyčius nulėmė keletas veiksnių, tarp jų: geopolitinė padėtis, politiniai procesai, poreikis tęsti pradėtas arba inicijuoti naujas reformas atskirose srityse, poreikis gerinti žmogaus teisių padėtį ir kita.
Daugiau informacijos apie Lietuvos teisės 2025 esminius pokyčius rasite čia.
Atnaujinimo data: 2026-03-06
Taip pat skaitykite:
Teisingumo ministrė ES taryboje: istorinės atminties apsauga yra demokratijos ir saugumo klausimas
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė susitiko su Ukrainos ambasadore Olha Nikitchenko