>

Informuojame, kad 2013 m. spalio 10 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) priėmė sprendimą byloje Alopka ir kiti, C-86/12, kurioje Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikė rašytines pastabas. Šioje byloje Liuksemburgo teismas klausė:

Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 20 straipsnis, prireikus kartu su ES Pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 20, 21, 24, 33 ir 34 straipsniais, vienu ar keliais, taikomais atskirai ar kartu, turi būti aiškinamas taip, kad juo valstybei narei draudžiama, pirma, atsisakyti leisti trečiosios valstybės piliečiui, vienam išlaikančiam mažamečius vaikus, Sąjungos piliečius, gyventi valstybėje narėje, kurioje vaikai gyvena kartu su juo nuo pat gimimo, tačiau kurios pilietybės jie neturi, ir, antra, atsisakyti išduoti šiam trečiosios valstybės piliečiui leidimą gyventi arba darbo leidimą?

Ar tokiais sprendimais iš minėtų vaikų jų gyvenamosios vietos valstybėje, kurioje jie gyveno nuo pat gimimo, atimama teisė veiksmingai naudotis su jų, kaip Sąjungos piliečių, statusu susijusiomis pagrindinėmis teisėmis taip pat tuo atveju, kai kitas jų tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis, su kuriuo jie niekada negyveno bendro šeimos gyvenimo, gyvena kitoje Sąjungos valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra?

Lietuvos Respublikos Vyriausybė Teisingumo Teismui pateiktose rašytinėse pastabose į Liuksemburgo teismo užduotus klausimus siūlė atsakyti taip, kad SESV 20 straipsnis, kartu su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20, 21, 24, 33 ir 34 straipsniais, vienu ar keliais, taikomais atskirai ar kartu, turi būti aiškinamas taip, kad juo valstybei narei nėra draudžiama, pirma, atsisakyti leisti trečiosios valstybės piliečiui, vienam išlaikančiam mažamečius vaikus, Sąjungos piliečius, gyventi valstybėje narėje, kurioje vaikai gyvena kartu su juo nuo pat gimimo, tačiau kurios pilietybės jie neturi, ir, antra, atsisakyti išduoti šiam trečiosios valstybės piliečiui leidimą gyventi arba darbo leidimą. Tokiais sprendimais iš minėtų vaikų jų gyvenamosios vietos valstybėje, kurioje jie gyveno nuo pat gimimo, neatimama teisė veiksmingai naudotis su jų, kaip Sąjungos piliečių, statusu susijusiomis pagrindinėmis teisėmis tuo atveju, kai kitas jų tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis, su kuriuo jie niekada negyveno bendro šeimos gyvenimo, gyvena kitoje Sąjungos valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra.

Teisingumo Teismas nusprendė, kad į pateiktą prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip: tokioje kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamoje situacijoje SESV 20 ir 21 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jais valstybei narei nedraudžiama atsisakyti leisti trečiosios valstybės piliečiui gyventi jos teritorijoje, nors šis pilietis vienas išlaiko mažamečius vaikus, Sąjungos piliečius, kurie gyvena kartu su juo šioje valstybėje narėje nuo pat gimimo, tačiau neturi jos pilietybės ir niekada nepasinaudojo savo teise laisvai judėti, jeigu šie Sąjungos piliečiai neatitinka sąlygų, nustatytų Direktyvoje 2004/38, arba jeigu dėl tokio atsisakymo iš minėtų piliečių nebūtų atimtos galimybės veiksmingai naudotis tuo, kas sudaro Sąjungos piliečio statusu suteikiamų teisių esmę, o ar taip yra iš tikrųjų, turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

Kitaip tariant, Teisingumo Teismo sprendimas byloje Alopka ir kiti, C-86/12 iš esmės atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės rašytinėse pastabose išdėstytą nuomonę dėl atsakymo į Liuksemburgo teismo užduotus klausimus.

Atnaujinimo data: 2023-11-16