Aranyosi, C-404/15, ir Căldăraru, C-659/15 PPU

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2016 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą sujungtose bylose C‑404/15, Aranyosi, ir C-659/15 PPU, Căldăraru.

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu pagrindų sprendimu 2009/299/TVR (toliau – Pagrindų sprendimas), 1 straipsnio 3 dalies, 5 straipsnio ir 6 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

Šie parašymai pateikti Vokietijoje vykdant du Europos arešto orderius, Miskolci járásbíróság (Miškolco apylinkės teismas, Vengrija) ikiteisminio tyrimo teisėjo išduotus atitinkamai 2014 m. lapkričio 4 d. ir gruodžio 31 d. dėl P. Aranyosi, ir Judecătoria Făgăraş (Fegerašo pirmosios instancijos teismas, Rumunija) 2015 m. spalio 29 d. dėl R. Căldăraru išduotą Europos arešto orderį

Byloje C-404/15 ir byloje C-659/15 PPU Teisingumo Teismui pateikti analogiški klausimai:

 1.   Ar Pagrindų sprendimo 1 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad prašymas perduoti asmenį siekiant patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn yra neleistinas, jei yra svarių įrodymų, kad laisvės atėmimo sąlygos išduodančiojoje valstybėje narėje pažeidžia suinteresuotojo asmens pagrindines teises ir bendruosius teisės principus, įtvirtintus ESS 6 straipsnyje, o gal šią nuostatą reikia aiškinti taip, kad tokiais atvejais vykdančioji valstybė narė sprendimą dėl perdavimo priimtinumo gali arba turi susieti su reikalavimu suteikti garantiją, kad bus laikomasi laisvės atėmimo sąlygų? Ar vykdančioji valstybė narė gali arba turi nustatyti konkrečius minimalius reikalavimus dėl laisvės atėmimo sąlygų, kurias reikalaujama užtikrinti?

2.      Ar Pagrindų sprendimo 5 straipsnį ir 6 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad išduodančiosios teisminės institucijos taip pat gali suteikti garantijų, kad bus laikomasi laisvės atėmimo sąlygų, o gal tai yra išduodančiosios valstybės narės kompetencija?

Remdamasis sprendime išdėstytais motyvais, Teisingumo Teismas nusprendė:

Pagrindų sprendimo 1 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnį ir 6 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad, esant objektyvių, patikimų, tikslių ir tinkamai atnaujinamų duomenų apie sisteminius ar apibendrintus trūkumus dėl tam tikrų asmenų grupių arba tam tikrų sulaikymo centrų, kiek tai susiję su laikymo laisvės atėmimo įstaigose sąlygomis išduodančioje valstybėje narėje, vykdančioji teisminė institucija turi konkrečiai ir tiksliai patikrinti, ar yra svarių ir neginčijamų motyvų manyti, kad asmuo, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis siekiant patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn arba įvykdyti laisvės atėmimo bausmę, dėl laikymo šios valstybės narės laisvės atėmimo įstaigoje sąlygų patirs realų nežmoniško ar žeminančio elgesio, kaip jis suprantamas pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnį, pavojų, jeigu bus perduotas šiai valstybe narei. Šiuo tikslu ji turi paprašyti išduodančiosios teisminės institucijos pateikti papildomos informacijos, ir ši po to, kai prireikus gavo valstybės narės centrinės institucijos arba vienos iš centrinių institucijų pagalbą, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 7 straipsnį, turi pateikti šią informaciją laikydamasi tokiame prašyme numatytų terminų. Vykdančioji teisminė institucija turi atidėti savo sprendimo dėl atitinkamo asmens perdavimo priėmimą, kol gaus papildomos informacijos, leidžiančios jai atmesti tokį pavojų. Jeigu šis pavojus negali būti atmestas per protingą terminą, ši institucija turi nuspręsti, ar reikia nutraukti perdavimo procedūrą.

Taip pat pranešame, kad šioje byloje poziciją teikė ir Lietuvos Respublika.

Šį sprendimą galima rasti Teisingumo Teismo internetinėje svetainėje.