>

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą byloje Belgacom ir kt., C‑375/11, kurioje rašytines pastabas teikė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Belgijos konstitucinis teismas 2011 m. birželio 16 d. kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prašydamas išaiškinti 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) nuostatas. Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp judriojo telefono ryšio operatorių (Belgacom, Mobistar ir KPN Group Belgium) ir Belgijos valstybės institucijų dėl šių bendrovių mokėtinų mokesčių atitikties Leidimų direktyva numatytai mokesčių sistemai.

Belgijos teismas prašė išaiškinti, ar Leidimų direktyvos 3, 12 ir 13 straipsniais valstybei narei draudžiama taikyti judriojo telefono ryšio operatoriams vienkartinį mokestį, mokėtiną tiek įgyjant naujas radijo dažnių naudojimo teises, tiek jas pratęsiant, kai jis taikomas papildomai ne tik prie galimybės naudotis dažniais suteikimo metinio mokesčio, skirto visų pirma padengti galimybės naudotis dažniais suteikimo išlaidas ir taip iš dalies atsižvelgti į dažnių vertę, bet ir prie mokesčio, kuriuo dengiamos leidimo valdymo išlaidos. Belgijos teismas taip pat klausė, ar Leidimų direktyvos nuostatas atitinka tokia vienkartinio mokesčio už radijo dažnių naudojimo teises sumos nustatymo tvarka, kai jis nustatomas arba pagal anksčiau mokėtą vienkartinį koncesijos mokestį, apskaičiuotą atsižvelgiant į dažnių, kuriems suteiktos naudojimosi teisės, ir mėnesių, kuriais galiojo naudojimosi teisės, skaičių, arba skirstant dažnius aukciono būdu.

Sprendime Teisingumo Teismas visiškai pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės rašytinėse pastabose išdėstytiems argumentams ir konstatavo, jog Leidimų direktyvos 12 ir 13 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jais valstybei narei nedraudžiama taikyti judriojo telefono ryšio operatoriams, turintiems radijo dažnių naudojimo teises, vienkartinį mokestį, mokėtiną tiek įgyjant naujas radijo dažnių naudojimo teises, tiek jas pratęsiant, kai jis taikomas papildomai prie metinio galimybės naudotis dažniais suteikimo mokesčio, skirto sudaryti palankias sąlygas optimaliai naudoti išteklius, taip pat prie mokesčio, kuriuo dengiamos leidimo valdymo išlaidos, su sąlyga, kad šiais mokesčiais iš tikrųjų siekiama sudaryti palankias sąlygas optimaliai naudoti išteklius, kaip antai radijo dažnius, jie yra objektyviai pagrįsti, skaidrūs, nediskriminaciniai, proporcingi savo paskirčiai. Su ta pačia sąlyga vienkartinio mokesčio už radijo dažnių naudojimo teises sumos nustatymas pagal anksčiau mokėto vienkartinio koncesijos mokesčio sumą, apskaičiuotą atsižvelgiant į dažnių, kuriems suteiktos naudojimosi teisės, ir mėnesių, kuriais galiojo naudojimosi teisės, skaičių, arba per dažnių skirstymo aukcioną gali būti tinkamas radijo dažnių vertės nustatymo metodas.

Sprendimo tekstą lietuvių kalba galite rasti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo interneto svetainėje.

Atnaujinimo data: 2023-11-16