eVigilo, C-538/13
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2015 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą byloje eVigilo, C‑538/13, kurioje dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Teisingumo Teismo sprendimas iš esmės atitiko poziciją, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė laikėsi šioje byloje pateiktose rašytinėse pastabose.
Byloje eVigilo, C-538/13 su prašymu priimti prejudicinį sprendimą į Teisingumo Teismą kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pateikdamas prejudicinius klausimus dėl 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo (toliau – Direktyva 2007/66/EB), ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18/EB) nuostatų išaiškinimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo nurodyta, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. sausio 22 d. paskelbė atvirą konkursą „Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšių paslaugų tiekėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos pirkimas“, kuriame pasiūlymą, be kitų tiekėjų, pateikė ir jungtinės veiklos pagrindu veikianti Izraelio bendrovė eVigiloLtd bei UAB „ERP“, UAB „Inta“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjama byla yra susijusi su bendrovės eVigilo Ltd ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ginču dėl perkančiosios organizacijos sprendimų.
Byloje eVigilo, C-538/13 priimtame sprendime Teisingumo Teismas nurodė, kad 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, iš dalies pakeistos Direktyva 2007/66/EB, 1 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą ir Direktyvos 2004/18/EB 2 straipsnį, 44 straipsnio 1 dalį ir 53 straipsnio 1 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad jie iš principo nedraudžia konstatuoti, jog konkurso dalyvių pasiūlymai įvertinti neteisėtai, remiantis vien tuo, kad tarp konkurso laimėtojo ir pasiūlymus vertinusių perkančiosios organizacijos paskirtų ekspertų buvo reikšmingų sąsajų. Perkančioji organizacija bet kuriuo atveju privalo patikrinti, ar egzistuoja interesų konfliktai, ir imtis tinkamų priemonių, skirtų jiems išvengti, nustatyti ir pašalinti. Nagrinėjant ieškinį, kuriuo siekiama panaikinti sprendimą dėl sutarties sudarymo remiantis ekspertų šališkumu, iš konkurso dalyvio, kurio pasiūlymas atmestas, negalima reikalauti konkrečiai įrodyti, kad ekspertų elgesys buvo šališkas. Iš esmės būtent nacionalinėje teisėje turi būti nustatyta, ar ir kiek kompetentingos administracinės ir teisminės valdžios institucijos privalo atsižvelgti į aplinkybę, kad eventualus ekspertų šališkumas būtų turėjęs poveikį sprendimui dėl sutarties sudarymo ar nebūtų jo turėjęs.
Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad Direktyvos 89/665, iš dalies pakeistos Direktyva 2007/66/EB, 1 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą ir Direktyvos 2004/18/EB 2 straipsnį, 44 straipsnio 1 dalį ir 53 straipsnio 1 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad jais reikalaujama, jog deramai informuotas ir įprastai rūpestingas konkurso dalyvis, kuris galėjo suprasti konkurso sąlygas tik tada, kai, įvertinusi pasiūlymus, perkančioji organizacija pateikė išsamią informaciją apie savo sprendimo motyvus, pasibaigus nacionalinėje teisėje numatytam terminui turėtų teisę apskųsti konkurso teisėtumą. Pasinaudoti tokia apskundimo teise jis gali iki paskutinės sprendimo dėl sutarties sudarymo apskundimo termino dienos.
Galiausiai, Teisingumo Teismas konstatavo, kad Direktyvos 2004/18/EB 2 straipsnį ir 53 straipsnio 1 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad jais perkančiajai organizacijai leidžiama vykstant viešajam pirkimui konkurso dalyvių pateiktų pasiūlymų vertinimo kriterijumi laikyti tokių pasiūlymų atitikties pirkimo dokumentuose įtvirtintiems reikalavimams laipsnį.
Sprendimo tekstą galite rasti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo interneto svetainėje.