France Télévisions, C-298/17

2018 m. gruodžio 13 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) priėmė sprendimą byloje FranceTélévisions, C-298/17, kurioje į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą kreipėsi Prancūzijos teismas.  

Šioje byloje savo rašytines pastabas pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Teisingumo Teismas iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos argumentams ir nusprendė, kad:

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva), iš dalies pakeistos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB, 31 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad įmonė, kuri siūlo nepertraukiamai ir tiesiogiai žiūrėti televizijos programas internetu, vien dėl to neturi būti laikoma įmone, teikiančia elektroninių ryšių tinklus radijo ir televizijos programoms transliuoti visuomenei.

Direktyvos 2002/22, iš dalies pakeistos Direktyva 2009/136, nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad jomis nedraudžiama valstybėms narėms, esant tokiai situacijai kaip pagrindinėje byloje, nustatyti privalomojo programų siuntimo įpareigojimo („must carry“) įmonėms, kurios neteikia elektroninių ryšių tinklų, tačiau siūlo nepertraukiamai ir tiesiogiai žiūrėti televizijos programas internetu.

Su Teisingumo Teismo sprendimu ir jo motyvais susipažinti galima Teisingumo Teismo internetinėje svetainėje.