Ispanija prieš Komisiją, T-156/07 ir T-232/07, bei Italija prieš Komisiją, T-166/07 ir T-285/07
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimus sujungtose bylose Ispanija prieš Komisiją, T-156/07 ir T-232/07, bei Italija prieš Komisiją, T-166/07 ir T-285/07. Šiais sprendimais Bendrasis Teismas atmetė Ispanijos Karalystės ir Italijos Respublikos argumentus ir konstatavo, kad Komisija, per Europos personalo atrankos tarnybą (EPSO) Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje paskelbusi pranešimus apie atvirus konkursus administratorių klasės tarnautojų pareigybėms užimti tik anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis (o sutrumpintą pranešimų tekstą – visomis ES kalbomis), ir kuriuose kaip vieną iš įsidarbinimo sąlygų įtvirtinusi reikalavimą kandidatams mokėtų anglų, prancūzų arba vokiečių kalbą bei nurodžiusi, kad konkursai bus vykdomi viena iš aukščiau nurodytų kalbų, nepažeidė oficialių kalbų vartojimo Europos Sąjungoje taisyklių, Tarnybos nuostatų, nediskriminavimo, teisėtų lūkesčių ir kitų ES teisės principų.
Pagrindinis Bendrojo Teismo sprendimuose nurodytas argumentas – ES institucijos turi teisę reikalauti, kad visi asmenys, siekiantys įsidarbinti ES institucijose, mokėtų vieną iš pranešime apie atvirą konkursą nurodytų kalbų, todėl viso pranešimo apie konkursą teksto skelbimas tik tomis konkrečiomis kalbomis, kurių mokėjimas pranešime apie atvirą konkursą nurodytas kaip papildomas reikalavimas, negali būti laikomas asmenų, kurių gimtoji kalba yra kita nei anglų, prancūzų ar vokiečių, diskriminacija, kadangi įsidarbinti ES institucijoje siekiantys asmenys privalo mokėti bent vieną iš pranešime nurodytų kalbų. Jei kandidatai nemoka bent vienos iš reikalaujamų kalbų, jie, anot Teismo, laikytini neatitinkančiais kandidatams keliamų reikalavimų, todėl jų teisėti interesai (gauti visą jų teises galinčią paveikti informaciją gimtąja kalba) negali būti laikomi pažeistais dėl viso pranešimo teksto nepaskelbimo kita nei anglų, prancūzų ar vokiečių kalba.
Primename, kad vadovaudamasi 2007 m. spalio 2 d. rezoliucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė įstojo į minėtas bylas palaikydama, atitinkamai, Ispanijos Karalystę ir Italijos Respubliką, ir įstojimo į bylas paaiškinimuose išreiškė nuomonę, kad pranešimų skelbimas tik anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis pažeidė oficialių kalbų vartojimo ES taisykles, išplaukiančias iš Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 22 straipsnio, taip pat Tarnybos nuostatuose įtvirtintas įdarbinimo tvarkos taisykles, teisinio tikrumo (saugumo), proporcingumo ir nediskriminavimo principus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat nurodė, kad Komisija, minėtuose pranešimuose įtvirtinusi reikalavimą kandidatams mokėti anglų, prancūzų arba vokiečių kalbą, pažeidė nediskriminavimo principą ir tokiu būdu pažeidė ES teisės aktų reikalavimą užtikrinti, jog visų ES institucijų veikla atspindėtų siekį išsaugoti Sąjungos geografinę bei kalbinę pusiausvyrą.
Sprendimų tekstus prancūzų kalba galite rasti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo interneto svetainėje.