>

Europos Sąjungos Bendrasis Teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą byloje Italija prieš Komisiją, T-17/15. Į šią bylą buvo įstojusi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kurioje ji palaikė Italijos Respubliką.

Italijos Respublika prašė panaikinti pranešimą apie konkursą EPSO/AD/294/14 – Duomenų apsaugos srities administratoriai (AD 6).

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 263, 264 ir 266 straipsnių pažeidimu. Ieškovė tvirtino, jog Komisija neatsižvelgė į Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-566/10 P privalomą veikimą; tame sprendime neteisėtais pripažinti pranešimai, kurie apsiriboja anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, t. y. kalbomis, kurias konkurentai Sąjungos viešuosiuose konkursuose gali nurodyti kaip antrąją kalbą.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 342 straipsnio ir Reglamento 1/58 1 ir 6 straipsnių pažeidimu. Šiuo klausimu buvo nurodyta, kad apribojusi kalbų, kurias konkurentai Sąjungos viešuosiuose konkursuose gali nurodyti kaip antrąją kalbą, pasirinkimą tik trimis kalbomis, Komisija praktiškai nustatė naujas kalbų vartojimo institucijose taisykles ir taip pažeidė išimtinę Tarybos kompetenciją šioje srityje.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su EB 12 straipsnio (dabar – SESV 18 straipsnis), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 22 straipsnio, ES 6 straipsnio 3 dalies, Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio antros ir trečios pastraipų, Reglamento 1/58 1 ir 6 straipsnių, Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 ir 6 dalių, 27 straipsnio antros pastraipos ir 28 straipsnio f punkto pažeidimu. Šiuo klausimu buvo nurodyta, kad Komisijos taikomas kalbinis apribojimas yra diskriminacinis, nes minėtomis teisės normomis draudžiama Sąjungos piliečiams ir patiems institucijų pareigūnams nustatyti kalbinius apribojimus, kurie bendrai ir objektyviai nenustatyti institucijų vidaus darbo tvarkos taisyklėse, numatytose Reglamento 1/58 6 straipsnyje ir iki šiol nepriimtose, ir draudžiama nustatyti tokius apribojimus, jei nėra konkretaus ir pagrįsto tarnybos intereso.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su ES 6 straipsnio 3 dalies pažeidimu tiek, kiek joje įtvirtintas teisėtų lūkesčių apsaugos principas kaip pagrindinė teisė, kylanti iš valstybių narių bendrų konstitucinių tradicijų. Šiuo klausimu buvo nurodyta, kad Komisija pažeidė piliečių pasitikėjimą galimybe kaip antrąją kalbą pasirinkti bet kurią iš Sąjungos kalbų, kaip buvo visą laiką iki 2007 m. ir kaip autoritetingai buvo patvirtinta Teisingumo Teismo sprendime byloje C-566/10 P.

Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su piktnaudžiavimu įgaliojimais ir materialinių teisės normų, kuriomis reglamentuojamas pranešimų apie konkursą būdas ir tikslas, visų pirma Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 ir 6 dalių, 28 straipsnio f punkto, 27 straipsnio antros pastraipos, 34 straipsnio 3 dalies ir 45 straipsnio 1 dalies, taip pat proporcingumo principo pažeidimu. Šiuo klausimu buvo nurodyta, kad, prevenciškai bendrai susiaurinusi kaip antrąją kalbą galimų pasirinkti kalbų sąrašą iki trijų, Komisija faktiškai į pranešimo apie konkursą ir atrankos reikalavimų etapą atkėlė kandidatų kalbos įgūdžių patikrinimą, kuris iš tiesų turi būti atliekamas per konkursą. Tokiu būdu kalbos žinios tampa lemiamomis, palyginti su profesinėmis žiniomis.

Šeštasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 18 straipsnio ir 24 straipsnio ketvirtos pastraipos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 22 straipsnio, Reglamento 1/58 2 straipsnio ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 ir 6 dalių pažeidimu. Šiuo klausimu buvo nurodyta, kad, numačius, jog dalyvavimo paraiškos būtinai turi būti pateikiamos anglų, prancūzų arba vokiečių kalba ir kad EPSO ta pačia kalba kandidatams siųs pranešimus apie konkurso eigą, pažeista Sąjungos piliečių teisė bendrauti su institucijomis savo kalba ir nustatyta diskriminacija tų, kurie gerai nemoka šių trijų kalbų.

Septintasis ieškinio pagrindas susijęs su Reglamento 1/58 1 ir 6 straipsnių, Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 ir 6 dalių bei 28 straipsnio f punkto, Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio pirmos pastraipos f punkto, SESV 296 straipsnio antros pastraipos (motyvavimo stoka) ir proporcingumo principo pažeidimu bei faktų iškraipymu. Šiuo klausimu buvo nurodyta, kad apribojimą trimis kalbomis Komisija motyvavo reikalavimu, jog naujai priimti darbuotojai iš karto sugebėtų komunikuoti institucijose. Toks motyvavimas iškraipo faktus, nes nėra taip, kad trys minėtos kalbos būtų labiausiai vartojamos komunikuojant tarp įvairių kalbų grupių institucijose; be to, jis yra neproporcingas tokios pagrindinės teisės, kaip teisė nebūti diskriminuojamam dėl kalbos, atžvilgiu, nes yra mažiau ribojančių priemonių, leidžiančių užtikrinti greitą komunikavimą institucijose.

Remdamasis sprendime išdėstytais motyvais Bendrasis Teismas nusprendė panaikinti pranešimą apie viešąjį konkursą EPSO/AD/294/14 dėl duomenų apsaugos srities administratorių Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno tarnyboje rezervo sąrašo sudarymo.

Šį sprendimą galima rasti Teisingumo Teismo internetinėje svetainėje.

Atnaujinimo data: 2023-11-16