Komisija prieš Lenkiją (Plavix), C-385/08

2010 m. gruodžio 22 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Lenkijos Respubliką, C-385/08, kurioje Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pateikusi rašytines pastabas.

Ši byla iškelta pagal Europos Komisijos ieškinį Lenkijos Respublikai, kuriame buvo prašoma pripažinti, kad palikdama galioti nacionalinius leidimus prekiauti generiniais vaistais, atitinkančiais referencinį produktą Plavix, ir leisdama šiuos vaistus tiekti į rinką Lenkijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę.

Teikdama rašytines pastabas šioje byloje Lietuvos Respublikos Vyriausybė palaikė Lenkijos Respublikos reikalavimą pripažinti Komisijos ieškinį nepriimtinu arba jį atmesti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė visiškai pritarė Lenkijos Respublikos teiginiams, kad ieškinyje Komisijos suformuluoti reikalavimai yra netikslūs, ir nurodė, kad taip yra pažeidžiama šios valstybės teisė į gynybą, bei atkreipė Teisingumo Teismo dėmesį į tai, kad Komisijos siūlomas pereinamojo laikotarpio nuostatų aiškinimas neatitinka pagrindinių teisės normų aiškinimo principų, t.y. sisteminio, nuoseklaus ir logiško aiškinimo principų.

Savo sprendime Teisingumo Teismas nurodė, kad ginčijamos Akte dėl Lenkijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą numatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra laikomasi dviejų kumuliatyvių sąlygų: vaistas turi būti įrašytas į minėto  akto A priedelyje pateiktą sąrašą bei nacionalinis leidimas prekiauti tokiu vaistu turi būti išduotas laikantis Lenkijos teisės normų ir dar prieš šiai valstybei įstojant į Europos Sąjungą, t.y. prieš 2004 m. gegužės 1 d. Taigi antroji sąlyga apima tris elementus: 1) vaistui turi būti išduotas nacionalinis leidimas prekiauti; 2) leidimas turi būti išduotas pagal Lenkijos įstatymus; 3) leidimas turi būti išduotas iki minėtos datos. Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, jog atsižvelgiant į tikslą, kurio siekiama suteikiant naujoms valstybėms narėms pereinamąjį laikotarpį, galima teigti, jog nacionaliniu leidimu prekiauti gali būti suteikiama tik besąlyginė teisė tiekti į rinką į minėtąjį priedėlyje A iki Lenkijos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą įrašytus vaistus. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus Teisingumo Teismas nurodė, kad dar prieš 2004 m. gegužės 1 d. Lenkijos Sveikatos apsaugos ministro priimti sprendimai leisti tiekti į rinką vaistus, kai jie atitiks tam tikras rekomendacijas ar sąlygas, kurios buvo įvykdytos jau po minėtos datos, prieštarauja tiek pereinamojo laikotarpio nuostatų tekstui, tiek ir jomis siekiamam tikslui. Todėl tokie sprendimai negali būti laikomi „nacionaliniais leidimais prekiauti“, nurodomais Akte dėl Lenkijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą, o Lenkijos Respublika pripažinta neįvykdžiusia savo įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę. Be to, Teisingumo Teismas nurodė, kad referenciniam produktui Plavix pagal Europos Bendrijos teisės normas dešimčiai metų, t.y. iki 2008 m. liepos 15 d., buvo suteikta išimtinė duomenų apsauga. Vis dėlto, neatsižvelgiant į šią norma, remiantis minėtais Lenkijos Sveikatos apsaugos ministro sprendimais, nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki pat referencinio produkto Plavix išimtinės duomenų apsaugos periodo pabaigos, šioje valstybėje narėje buvo leista tiekti į rinką generinius vaistus, atitinkančius šį referencinį produktą. Atsižvelgiant į tai, kad šie vaistai nepateko į pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymo sritį, jiems turėjo būti taikomi tuo metu galioję Europos Sąjungos teisės aktai. Todėl Teisingumo Teismas pripažino Lenkijos Respubliką pažeidusia Europos Sąjungos teisę ir dėl šio skundo aspekto.