Kovalkovas, C-477/16 (PPU)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2016 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą byloje Kovalkovas, C‑477/16 PPU.

Byla Kovalkovas, C-477/16 (PPU), Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (toliau – Teisingumo Teismas) skubos tvarka buvo nagrinėjama pagal Nyderlandų teismo (Rechtbank Amsterdam) 2016 m. rugsėjo 2 d. pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą ir atsakyti į pateiktus klausimus dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (2002/584/TVR)[1] (toliau – Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR) nuostatų išaiškinimo.

Pagrindinė byla buvo susijusi su Europos arešto orderiu (toliau – EAO), kurį 2013 m. rugpjūčio mėn. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija išdavė dėl Lietuvos Respublikos piliečio R. Kovalkovo sulaikymo ir perdavimo. EAO buvo išduotas remiantis 2012 m. vasario 13 d. Jonavos apylinkės teismo nuosprendžiu. Byloje iš esmės buvo keliamas klausimas, ar pagal Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 6 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija laikytina „išduodančiąja teismine institucija“.

Teisingumo Teismui užduoti šie klausimai:

            1. Ar terminas „teisminė institucija“, vartojamas Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 6 straipsnio 1 dalyje, ir terminas „teisminis sprendimas“, vartojamas Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 1 straipsnio 1 dalyje, yra Sąjungos teisės savarankiškos sąvokos?

            2. Jei į pirmą klausimą būtų atsakyta teigiamai, pagal kokius kriterijus galima nustatyti, ar išduodančiosios valstybės narės institucija yra tokia „teisminė institucija“ ir ar jos išduotas Europos arešto orderis dėl šios priežasties yra toks „teisminis sprendimas“?

            3. Jei į pirmą klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją apima sąvoka „teisminė institucija“, vartojama Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 6 straipsnio 1 dalyje, ir ar šios institucijos išduotas Europos arešto orderis dėl šios priežasties yra „teisminis sprendimas“, nurodytas Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 1 straipsnio 1 dalyje?

            4. Jei į pirmą klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar Sąjungos teisę atitinka institucijos, kaip antai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, paskyrimas išduodančiąja teismine institucija?

Remdamasis sprendime išdėstytais motyvais, Teisingumo Teismas nusprendė:

Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 6 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „teisminė institucija“ yra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka, o šio 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji draudžia vykdomosios valdžios instituciją, kaip antai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją, skirti „išduodančiąja teismine institucija“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, todėl jos išduoto EAO, siekiant įvykdyti nuosprendį dėl laisvės atėmimo bausmės, negalima laikyti „teisminiu sprendimu“, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 1 straipsnio 1 dalį.

Šį sprendimą galima rasti Teisingumo Teismo internetinėje svetainėje http://curia.europa.eu/jurisp/cgi-bin/form.pl?lang=lt.