>

2015 m. vasario 26 d. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas priėmė sprendimą byloje Lietuvos Respublika prieš Europos Komisiją, T‑365/13. Bendrasis Teismas nusprendė panaikinti 2013 m. gegužės 2 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/214/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) tiek, kiek juo nustatyta 5 % finansinė korekcija agrarinės aplinkosaugos priemonėms, susijusioms su trąšų naudojimo kriterijumi.

Plačiau:

Nagrinėdamas pirmąjį ieškinio pagrindą Bendrasis Teismas savo sprendime nurodė, kad kiek tai susiję su gyvulių tankumo kriterijumi, iš viso to, kas išdėstyta byloje, matyti, kad Lietuvos Respublika privalėjo atlikti Sąjungos teisės aktuose numatytus patikrinimus vietoje, nesvarbu, ar jos nustatyti administraciniai patikrinimai galėjo būti laikomi veiksmingais tikrinant, kaip laikomasi šio kriterijaus, ir nepaisant aplinkybės, kad dėl Lietuvos institucijų pasirinkto kontrolės metodo buvo sumažinta ar neišmokėta parama 24 % pareiškėjų 2008 m. ir 23,87 % pareiškėjų 2009 m.

Bendrasis Teismas konstatavo, jog Komisija teisingai nusprendė, kad neatlikus patikrinimo vietoje, kaip laikomasi minėto esminio kriterijaus, nebuvo užtikrinti teisės aktuose nurodyti patikrinimų skaičius, dažnumas ir išsamumas ir kad šis trūkumas, susijęs su pagrindiniais patikrinimais, kaip tai suprantama pagal Dokumentą Nr. VI/5330/97, reiškė didelę nuostolių riziką Sąjungos biudžetui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad taikyta 5 % fiksuoto dydžio korekcija neprieštarauja Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 daliai ir proporcingumo principui (antrasis ieškinio pagrindas).

Nagrinėdamas trečiąjį ieškinio pagrindą Bendrasis Teismas patvirtino, kad Komisija pagrįstai nusprendė, jog agrarinės aplinkosaugos priemonių gavėjų prisiimtų įsipareigojimų tikrinimai vietoje turėjo esminių trūkumų, nes jie nebuvo atlikti 100 % paramos gavėjų žemės ūkio paskirties sklypų, patenkančių į kontrolinę imtį, kurią, kaip reikalaujama pagal Reglamento Nr. 1975/2006 12 straipsnį, sudarė 5 % įsipareigojimą prisiėmusių gavėjų. Be to, reikia pažymėti, kad Komisija atsižvelgė į tai, jog tam tikrų paramos gavėjų atveju buvo patikrinta, kaip laikomasi nustatytų įsipareigojimų ir prievolių daug didesnėje nei 50 % žemės sklypų dalyje, ir pritaikė ne 5 %, o 2 % finansinę korekciją.

Bendrasis Teismas nepritarė ir ketvirtajam ieškinio pagrindui, nes konstatavo, kad Komisija nepadarė jokios teisės klaidos, kai nusprendė, kad atskiras tikrinimas, kaip naudojamos trąšos, neatitiko Sąjungos teisės aktų reikalavimų dėl veiksmingos kontrolės sistemos organizavimo.

Vis dėlto Bendrasis Teismas pripažino, kad penktasis ieškinio pagrindas yra pagrįstas. Kadangi per ex post patikrinimus, vykdytus taikant įvairius metodus ir pasirinkus 10 % imtį, t. y. patikrinus 215 pareiškėjų, nebuvo konstatuotas nė vienas pažeidimas, reikia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublika įrodė, jog, neatlikus Sąjungos teisės aktus atitinkančio kompleksinio patikrinimo, Sąjungos biudžetui kilo tik nedidelė finansinė rizika. Pagal Dokumento Nr. VI/5330/97 nuostatas ši rizika negalėjo būti pagrindas atitinkamoms priemonėms taikyti 5 % finansinę korekciją, nes jos taikymas numatytas tik tais atvejais, kai kyla didelė nuostolių Sąjungos biudžetui rizika.

Šį sprendimą galima rasti Teisingumo Teismo internetinėje svetainėje.

Atnaujinimo data: 2023-11-16