LitSpecMet, C-567/15

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2017 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą byloje LitpecMet, C‑567/15, kurioje Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. vasario 24 d. pateikė rašytines pastabas ir 2017 m. vasario 9 d. dalyvavo posėdyje Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (toliau – Teisingumo Teismas).

Byloje LitSpecMet, C‑567/15 su prašymu priimti prejudicinį sprendimą į Teisingumo Teismą kreipėsi Vilniaus apygardos teismas, pateikdamas klausimus dėl 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 1 straipsnio 9 dalies nuostatos išaiškinimo.

Pagrindinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, 100 proc. priklausančios AB „Lietuvos geležinkeliai“, organizuoto supaprastinto atviro konkurso juodųjų metalų ruošiniams pirkti teisėtumo. UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ konkursą vykdė ne pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, todėl konkurso dalyvė UAB „LitSpecMet“ pareikalavo nutraukti pirkimo procedūrą ir paskelbti naują konkursą vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Šis reikalavimas grindžiamas tuo, kad UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ yra perkančioji organizacija („įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja viešoji teisė“).

Konkrečiai Teisingumo Teismui keliamas klausimas, ar UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ yra laikytina perkančioji organizacija dėl to, kad: 100 proc. bendrovės akcijų priklauso AB  „Lietuvos geležinkeliai“ (kuri yra perkančioji organizacija); bendrovės teikiamos paslaugos steigėjai yra skirtos steigėjos keleivių ir krovinių pervežimo veiklai užtikrinti; bendrovė teikia riedmenų remonto paslaugas savo steigėjai vidaus sandorių pagrindu ir šių paslaugų vertė sudaro 90  proc. visos bendrovės veiklos.

Jeigu Teisingumo Teismas nustato, kad bendrovė (UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“) yra laikytina perkančiąja organizacija pagal anksčiau nurodytas aplinkybes, ar Direktyvos 2004/18/EB 1 straipsnio 9 dalis turi būti aiškinama taip, kad bendrovė netenka perkančios organizacijos statuso, kai riedmenų remonto paslaugų perkančiai organizacijai, kuri yra bendrovės steigėja, vidaus sandorių pagrindu vertė sumažėja ir sudaro mažiau nei 90 proc. arba nepagrindinę visos bendrovės veiklos finansinės apyvartos dalį?

Generalinis advokatas savo 2017 m. balandžio 27 d. išvadoje Teisingumo Teismui siūlė į Vilniaus apygardos teismo pateiktus klausimus atsakyti taip:

„2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo 2 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 1 straipsnio 9 dalies antrą pastraipą reikia aiškinti taip:

a) bendrovė, kurios materialinė ir funkcinė sąsaja su perkančiąja organizacija pateisina in house išimties taikymą jų vidaus sandoriams, turi taikyti šias direktyvas, kai sudaro su trečiaisiais asmenimis sutartis dėl darbų, prekių arba paslaugų, kad įvykdytų perkančiosios organizacijos jai pavestą užduotį, ir

b) bet kuriuo atveju ši bendrovė turi būti kvalifikuojama kaip viešosios teisės reglamentuojama įstaiga, kai, turėdama juridinio asmens statusą ir kontroliuojama perkančiosios organizacijos, pagrindinę savo veiklos dalį be galimų konkurentų spaudimo ir ne rinkos sąlygomis vykdo tiekdama geležinkelių riedmenis šiai kitai perkančiajai organizacijai, kad ši galėtų teikti jai paskirtas keleivių ir krovinių vežimo paslaugas.“

Į Vilniaus apygardos teismo pateiktus prejudicinius klausimus Teisingumo Teismas sprendime atsakė taip:

„2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, iš dalies pakeistos 2011 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1251/2011, 1 straipsnio 9 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad bendrovė, kuri, pirma, visa priklauso perkančiajai organizacijai, vykdančiai viešojo intereso poreikiams tenkinti skirtą veiklą, ir, antra, sudaro tiek sandorius su šia perkančiąja organizacija, tiek sandorius konkurencinėje rinkoje, turi būti kvalifikuojama kaip „įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja viešoji teisė“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jeigu šios bendrovės veikla yra būtina tam, kad minėta perkančioji organizacija galėtų vykdyti savo veiklą, ir jeigu, tenkindama viešojo intereso poreikius, ši bendrovė vadovaujasi ne ekonominiais, o kitais kriterijais, o tai patikrinti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Šiuo klausimu neturi reikšmės aplinkybė, jog ateityje vidaus sandorių vertė gali sudaryti mažiau nei 90 proc. visos bendrovės veiklos finansinės apyvartos arba nepagrindinę jos dalį.“

Generalinio advokato išvados ir Sprendimo tekstus galite rasti Teisingumo Teismo interneto svetainėje.

Nuoroda į Teisingumo Teismo sprendimą internete čia.