2024 m. sausio 18 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė sprendimą byloje C-128/21, Lietuvos notarų rūmai, kuri Teisingumo Teisme buvo nagrinėjama pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartimi pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl Lietuvos Respublikos notarų ir juos vienijančių Lietuvos notarų rūmų veiklos kvalifikavimo pagal Europos Sąjungos konkurencijos teisę.

Pagrindinėje byloje šalių ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo Lietuvos notarų rūmai ir notarai, kurie yra šios organizacijos prezidiumo nariai, pripažinti pažeidę Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 straipsnį. Konkurencijos taryba šioje byloje laikėsi pozicijos, kad notarai yra ūkio subjektai ir gali konkuruoti kainomis, todėl Lietuvos notarų rūmų išaiškinimai notarams kai kuriais atvejais už paslaugas imti didžiausią Teisingumo ministro įsakymu leistiną įkainį, ribojo konkurenciją. Lietuvos notarų rūmai byloje laikėsi pozicijos, kad notarai vykdo viešąsias funkcijas ir kainomis nekonkuruoja, o išaiškinimai dėl kai kurių paslaugų įkainių yra notarinės praktikos suvienodinimas, siekiant užpildyti spragą teisiniame reguliavime, apsaugoti vartotojų interesus ir užtikrinti jų lygiateisiškumą, apsaugoti notarus nuo nepagrįstos civilinės atsakomybės.

Esant šioms faktinėms aplinkybėms Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas siekė išsiaiškinti, ar notarai yra ūkio subjektai, o Lietuvos notarų rūmai juos vienijanti asociacija, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį ir dėl to jiems taikomos ES konkurencijos teisės taisyklės, kurios gali būti pažeistos Lietuvos notarų rūmų išaiškinimais notarams kai kuriais atvejais imti vienodą atlygį už paslaugas.

Teisingumo Teismas, atsakydamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus klausimus, sprendime nurodė:

  1. SESV 101 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad valstybėje narėje įsisteigę notarai turi būti laikomi „įmonėmis“, kaip jos suprantamos pagal šią nuostatą, kai jie tam tikrais atvejais tvirtina hipotekos (įkeitimo) sandorius, atlieka vykdomuosius įrašus, notarinius veiksmus, rengia sandorių projektus, teikia konsultacijas, technines paslaugas ir tvirtina mainų sutartis, jei ši veikla nesusijusi su viešosios valdžios įgaliojimų vykdymu.
  2. SESV 101 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad tokios profesinės organizacijos, kaip valstybės narės notarų rūmų, priimtos taisyklės, suvienodinančios tvarką, kaip šios valstybės narės notarai turi apskaičiuoti už jų vykdomą tam tikrą veiklą imamo atlyginimo dydį, yra įmonių asociacijos sprendimai, kaip jie suprantami pagal šią nuostatą.
  3. SESV 101 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad įmonių asociacijos sprendimai, kuriais suvienodinama tvarka, kaip notarai turi apskaičiuoti už jų vykdomą tam tikrą veiklą imamo atlyginimo dydį, yra šia nuostata draudžiami konkurencijos ribojimai pagal tikslą.
  4. SESV 101 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama, kad nacionalinė konkurencijos institucija už įmonių asociacijos padarytą šios nuostatos pažeidimą skirtų individualias baudas įmonėms, šios asociacijos valdymo organo narėms, jeigu šios įmonės nėra šio pažeidimo bendravykdės.


Pažymėtina, kad procesas Teisingumo Teisme yra tik vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, šiuo atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nagrinėjamoje byloje. Su Teisingumo Teismo sprendimu ir jo motyvais galima plačiau susipažinti: https://curia.europa.eu.

 

 

Atnaujinimo data: 2024-02-14