2022 m. rugpjūčio 1 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė sprendimą byloje C-184/20, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija,kuri buvo nagrinėjama pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nuostatų išaiškinimo.

Šioje byloje 2020 m. spalio 12 d. buvo pateiktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės rašytinės pastabos.

Teisingumo Teismo didžioji kolegija, atsakydama į Vilniaus apygardo administracinio teismo pateiktą pirmąjį klausimą, nurodė, kad 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 7 straipsnio c punktas, taip pat Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktas ir 3 dalis, siejami su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta viešai skelbti internete privačių interesų deklaraciją, kurią privalo pateikti kiekvienas viešųjų lėšų gaunančios įstaigos vadovas, kiek taip skelbiami, be kita ko, deklaruojančio asmens sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio, taip pat jo artimųjų ar pažįstamų asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, asmenvardžių duomenys arba duomenys apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus sandorius, kurių vertė didesnė negu 3 000 eurų.

Atsakydamas į antrąjį prejudicinį klausimą Teisingumo Teismas nurodė, kad Direktyvos 95/46 8 straipsnio 1 dalis ir Reglamento 2016/679 9 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad asmens duomenų, galinčių netiesiogiai atskleisti fizinio asmens lytinę orientaciją, viešas paskelbimas valdžios institucijos, atsakingos už privačių interesų deklaracijų rinkimą ir jų turinio tikrinimą, interneto svetainėje yra specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas.

Pažymėtina, kad procesas Teisingumo Teisme yra tik vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo, nagrinėjamoje byloje. Su Teisingumo Teismo sprendimu ir jo motyvais galima plačiau susipažinti: https://curia.europa.eu

Atnaujinimo data: 2024-02-14