Priimtas sprendimas byloje C-226/22, Nexive Commerce ir kt.

2023 m. rugsėjo 7 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė sprendimą byloje  C-226/22, Nexive Commerce ir kt., kuri buvo nagrinėjama pagal Italijos Consiglio di Stato 2022 m. kovo 22 d. nutartimi pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo, iš dalies pakeistos 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/6/EB, 9 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 22 straipsnio, taip pat proporcingumo ir nediskriminavimo principų išaiškinimo.

Šioje byloje 2022 m. liepos 22 d. buvo pateiktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės rašytinės pastabos.

Teisingumo Teismas, atsakydamas į Consiglio di Stato pateiktus klausimus, sprendime nurodė, kad Direktyvos 97/67/EB 9 straipsnio 2 dalies antros pastraipos ketvirta įtrauka ir 3 dalis, siejamos su iš dalies pakeistos Direktyvos 97/67 22 straipsniu, turi būti aiškinamos taip: pagal jas valstybei narei nedraudžiama pasirinkti už pašto sektorių atsakingos nacionalinės reguliavimo institucijos finansavimo sistemą, finansuojamą vien pagal šios direktyvos 9 straipsnio 2 dalies antros pastraipos ketvirtą įtrauką šio sektoriaus paslaugų teikėjams numatytomis įmokomis, neskiriant jokio finansavimo iš valstybės biudžeto, su sąlyga, kad šia sistema užtikrinama, kad atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija iš tiesų turėtų reikalingų išteklių tam, kad galėtų veikti tinkamai ir visiškai nepriklausomai vykdyti pašto sektoriaus reguliavimo užduotis, arba teisinių priemonių, leidžiančių jai tokių išteklių gauti.

Direktyvos 97/67 9 straipsnio 2 dalies antros pastraipos ketvirta įtrauka, siejama 22 straipsniu, turi būti aiškinama taip: pirmojoje nuostatoje vartojama sąvoka „veiklos sąnaudos“ apima, pirma, už pašto sektorių atsakingos nacionalinės reguliavimo institucijos sąnaudas, patiriamas vykdant reguliavimo veiklą, susijusią su pašto paslaugomis, nepriskiriamomis prie universaliųjų paslaugų, ir, antra, šių institucijų veiklos, kuri, nors ir nėra tiesiogiai susijusi su jų vykdoma pastarųjų paslaugų reguliavimo užduotimi, yra skirta pašto sektoriaus reguliavimo funkcijai vykdyti, sąnaudas.

Teisingumo Teismas sprendime taip pat nurodė, kad Sąjungos teisė,visų pirma proporcingumo bei nediskriminavimo principai, taip pat Direktyvos 97/67 9 straipsnio 2 dalies antros pastraipos ketvirta įtrauka turi būti aiškinami taip: jais nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis, siekiant užtikrinti už pašto sektorių atsakingos nacionalinės reguliavimo institucijos finansavimą, kad ši galėtų visiškai nepriklausomai vykdyti su šio sektoriaus reguliavimu susijusias užduotis, visiems šio sektoriaus paslaugų teikėjams nustatomas vienodas įpareigojimas prisidėti prie šios institucijos veiklos sąnaudų finansavimo, neatsižvelgiant į reguliavimo ir priežiūros užduočių, vykdomų priklausomai nuo skirtingų pašto paslaugų rūšių, intensyvumą, ir šiuo tikslu neišskiriant universaliųjų pašto paslaugų teikėjų ir skubaus siuntų pristatymo paslaugų teikėjų, su sąlyga, kad šiems paslaugų teikėjams tokiomis teisės nuostatomis nustatytas įpareigojimas, be kita ko, būtų skaidrus, prieinamas, tikslus ir nedviprasmiškas, iš anksto viešai skelbiamas ir pagrįstas objektyviais kriterijais.

Su Teisingumo Teismo sprendimu ir jo motyvais galima plačiau susipažinti: https://curia.europa.eu