2022 m. balandžio 7 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė sprendimą byloje C-489/20Kauno teritorinė muitinė.

Šioje byloje Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikė rašytines pastabas.

Byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (Sąjungos muitinės kodeksas), 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (PVM direktyva) ir 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB (Akcizų direktyva) nuostatų išaiškinimo.

Teisingumo Teismo buvos prašoma išaiškinti nurodytų ES teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias skolos muitinei bei prievolės mokėti akcizus ir PVM išnykimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamas mokestinis ginčas kilo dėl Kauno teritorinės muitinės sprendimo, kuriuo pareiškėjui apskaičiuoti akcizai ir importo pridėtinės vertės mokestis už neteisėtai įvežtas (kontrabandines) prekes, kurios buvo sulaikytos ir konfiskuotos po to, kai jos jau buvo neteisėtai įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją.           

Teisingumo Teismas sprendime pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicijai byloje ir nurodė, kad Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad skola muitinei išnyksta, kai prekės sulaikomos ir vėliau konfiskuojamos, nors jos jau buvo neteisėtai įvežtos į Europos Sąjungos muitų teritoriją.

Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad Akcizų direktyvos 2 ir 7 straipsnių bei PVM direktyvos 2 ir 70 straipsnių nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad skolos muitinei išnykimas dėl Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte numatyto pagrindo nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizais ir pridėtinės vertės mokesčiu už neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo.

Pažymėtina, kad procesas Teisingumo Teisme yra tik vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, šiuo atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nagrinėjamoje byloje.

Su teismo sprendimu ir jo motyvais galima plačiau susipažinti: https://curia.europa.eu

Atnaujinimo data: 2024-02-13