>

2023 m. sausio 26 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė sprendimą byloje HSC Baltic ir kt., C−682/21, kuri buvo nagrinėjama pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, ir 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo nuostatų išaiškinimo.

Šioje byloje 2022 m. kovo 22 d. buvo pateiktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės rašytinės pastabos.

Teisingumo Teismas, atsakydamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus klausimus, sprendime nurodė, kad Direktyvos 2014/24/ES 18 straipsnio 1 dalis ir 57 straipsnio 4 dalies g punktas turi būti aiškinami taip: pagal juos draudžiami nacionalinės teisės aktai arba praktika, pagal kuriuos, kai perkančioji organizacija nutraukia su ūkio subjektų grupe sudarytą viešojo pirkimo sutartį dėl didelių arba nuolatinių trūkumų, dėl kurių neįvykdytas esminis reikalavimas pagal šią sutartį, visi šios grupės nariai automatiškai įtraukiami į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir dėl to iš esmės laikinai negali dalyvauti naujose viešojo pirkimo procedūrose.

Dėl esminio reikalavimo neįvykdymo nutraukus viešojo pirkimo sutartį, ūkio subjektas, kuris yra grupės, su kuria sudaryta ši sutartis, narys, siekdamas įrodyti, kad buvo nepagrįstai įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, gali remtis visais duomenimis, įskaitant susijusius su trečiaisiais asmenimis, kaip antai pagrindiniu šios grupės partneriu, kuriais galima įrodyti, kad trūkumai, dėl kurių buvo nutraukta minėta sutartis, atsirado ne dėl jo elgesio ir iš jo nebuvo galima pagrįstai reikalauti daugiau, nei jis padarė jiems pašalinti.

Direktyvos 89/665/EEB 1 straipsnio 1 ir 3 dalys turi būti aiškinamos taip: valstybė narė, kuri, nustatydama Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies g punkte numatyto neprivalomo pašalinimo pagrindo taikymo sąlygas, numato, jog, dėl esminio reikalavimo neįvykdymo nutraukus viešojo pirkimo sutartį, ūkio subjektų grupės, su kuria buvo sudaryta ši sutartis, nariai įtraukiami į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir dėl to iš esmės laikinai pašalinami iš naujų viešojo pirkimo procedūrų, turi užtikrinti šių ūkio subjektų teisę veiksmingai apskųsti jų įtraukimą į šį sąrašą.

Pažymėtina, kad procesas Teisingumo Teisme yra tik vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, nagrinėjamoje byloje. Su Teisingumo Teismo sprendimu ir jo motyvais galima plačiau susipažinti: https://curia.europa.eu

 

 

 

Atnaujinimo data: 2024-02-14