Priimtas sprendimas byloje C-90/22, Gjensidige

2024 m. kovo 21 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė sprendimą byloje C‑90/22, Gjensidige, kuri buvo nagrinėjama pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012) nuostatų išaiškinimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymu priimti prejudicinį sprendimą buvo keliamas klausimas, ar  valstybės narės teismas gali pripažinti turįs jurisdikciją priimti sprendimą dėl pagal tarptautinio krovinių vežimo sutartį pareikšto ieškinio, nors šioje sutartyje įtvirtintas susitarimas suteikti jurisdikciją kitos valstybės narės teismams. Be to, antruoju ir trečiuoju klausimais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas siekė išsiaiškinti, ar valstybės narės teismas gali atsisakyti pripažinti kitos valstybės narės teismo, kuris, nepaisydamas tokio jurisdikcinio susitarimo, pripažino turįs jurisdikciją, sprendimą.

Byloje 2022 m. birželio 20 d. buvo pateiktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės rašytinės pastabos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai dalyvavo 2023 m. kovo 23 d. vykusiame Teisingumo Teismo posėdyje.

Teisingumo Teismas, atsakydamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus antrą ir trečią klausimus, sprendime nurodė, kad Reglamento Nr. 1215/2012 45 straipsnio 1 dalies a punktas ir e punkto ii papunktis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos valstybės narės teismui neleidžiama atsisakyti pripažinti kitos valstybės narės teismo sprendimo, motyvuojant tuo, kad pastarasis teismas pripažino turįs jurisdikciją priimti sprendimą dėl ieškinio, susijusio su tarptautinio krovinių vežimo sutartimi, nepaisydamas jurisdikcinio susitarimo, kaip jis suprantamas pagal šio reglamento 25 straipsnį, esančio šioje sutartyje. Atsižvelgdamas į atsakymą, pateiktą į antrąjį ir trečiąjį klausimus, Teisingumo Teismas nusprendė, kad į pirmąjį prejudicinį klausimą atsakyti nereikia.

Pažymėtina, kad procesas Teisingumo Teisme yra tik vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiojo  Teismo, nagrinėjamoje byloje. Su Teisingumo Teismo sprendimu ir jo motyvais galima plačiau susipažinti: https://curia.europa.eu