Priimtas sprendimas byloje C−299/22, Tez Tour

2024 m. vasario 29 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė sprendimą byloje  C−299/22, Tez Tour, kuri buvo nagrinėjama pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (Direktyva 2015/2302), nuostatų išaiškinimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymu priimti prejudicinį sprendimą buvo keliami klausimai dėl Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta keliautojo teisė nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį iki paketo pradžios nemokant jokio sutarties nutraukimo mokesčio dėl kilusių neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių, aiškinimo.

Byloje 2022 m. rugpjūčio 26 d. buvo pateiktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės rašytinės pastabos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai dalyvavo 2022 m. birželio 7 d. vykusiame Teisingumo Teismo posėdyje.

Teisingumo Teismas, atsakydamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus klausimus, sprendime nurodė, kad Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalis, siejama su šios direktyvos 3 straipsnio 12 dalimi, turi būti aiškinama taip: „neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių“, kaip jos suprantamos pagal šias nuostatas, atsiradimo kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta konstatavimas nepriklauso nuo to, ar kompetentingos institucijos yra paskelbusios oficialią rekomendaciją keliautojams nevykti į atitinkamą zoną arba oficialų sprendimą, kuriuo ši zona priskiriama prie „rizikos zonos“.

Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip: sąvoka „neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės, darančios didelį poveikį paketo vykdymui arba darančios didelį poveikį keleivių nuvežimui į kelionės tikslo vietą“ apima ne tik aplinkybes, dėl kurių neįmanoma įvykdyti šio paketo, bet ir aplinkybes, kurios, neužkirsdamos kelio tokiam įvykdymui, lemia tai, kad šis paketas negali būti įvykdytas nesukeliant rizikos atitinkamų keliautojų sveikatai ir saugumui, prireikus atsižvelgiant į asmeninius veiksnius, susijusius su individualia šių keliautojų padėtimi. Toks poveikis turi būti vertinamas iš vidutinio keliautojo, kuris yra pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus, perspektyvos tą dieną, kai nutraukiama atitinkama kelionės paslaugų paketo sutartis.

Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip: padėtis, apie kurią kelionės paslaugų paketo sutarties sudarymo dieną atitinkamas keliautojas jau žinojo arba kurią galėjo numatyti, negali būti keliautojo nurodoma kaip „neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą; vis dėlto reikia turėti omenyje tai, kad, atsižvelgiant į kintamąjį šios padėties pobūdį, po sutarties sudarymo ji galėjo iš esmės pasikeisti ir dėl to susiklostyti nauja padėtis, galinti savaime atitikti sąvokos „neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal minėtą nuostatą, apibrėžtį.

Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip: siekiant nustatyti, ar neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės, atsiradusios kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta, daro „didelį poveikį paketo vykdymui arba <...> didelį poveikį keleivių nuvežimui į kelionės tikslo vietą“, taip pat gali būti atsižvelgta į poveikį, atsiradusį išvykimo vietoje ir su vykimu į atitinkamą kelionę bei grįžimu iš jos susijusiuose taškuose, jeigu jis turi įtakos šio paketo vykdymui.

Pažymėtina, kad procesas Teisingumo Teisme yra tik vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo,  nagrinėjamoje byloje. Su Teisingumo Teismo sprendimu ir jo motyvais galima plačiau susipažinti: https://curia.europa.eu