Sanresa, C-295/20

2021 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje Sanresa, C-295/20, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėlDirektyvos 2014/24/ES ir Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 kai kurių nuostatų išaiškinimo. Šioje byloje buvo siekiama išsiaiškinti, kaip pagal Direktyvą 2014/24/ES, šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, turėtų būti kvalifikuojamas reikalavimas pateikti atliekų tarptautinio vežimo leidimą, numatytą Reglamente (EB) Nr. 1013/2006.

Teisingumo Teismas nusprendė, kad Direktyvos 2014/24/ES 18 straipsnio 2 dalis, 58 ir 70 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad vykdant viešojo atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo sutarties sudarymo procedūrą ekonominės veiklos vykdytojo, ketinančio vežti atliekas iš vienos valstybės narės į kitą, pareiga turėti pagal Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 2 straipsnio 35 punktą ir 3 straipsnį su tokiu vežimu susijusių valstybių kompetentingų institucijų išduotą leidimą yra šios sutarties vykdymo sąlyga. Direktyvos 2014/24/ES 70 straipsnis, siejamas su jos 18 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama atmesti konkurso dalyvio pasiūlymą vien dėl to, kad jį pateikdamas jis neįrodė, jog atitinka atitinkamos sutarties vykdymo sąlygą.

Sprendimas šioje byloje neatitinka Lietuvos Respublikos pozicijos. Su teismo sprendimu ir jo motyvais galima plačiau susipažinti: https://curia.europa.eu/jcms/jcms/j_6/lt/