Sayn-Wittgenstein, C-208/09

Informuojame, kad 2010 m. gruodžio 22 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje Sayn-Wittgenstein, C-208/09, kurioje Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pateikusi rašytines pastabas.

Šioje byloje Austrijos teismas Teisingumo Teismo prašė išaiškinti, ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsniui prieštarauja norma, pagal kurią valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos atsisako pripažinti (suaugusio) įvaikinto asmens pavardę, jeigu joje yra valstybėje narėje (taip pat ir pagal konstitucinę teisę) draudžiamas vartoti aristokratiškas titulas, nustatytas kitoje valstybėje narėje.

Pagrindiniame procese apeliantė Ilonka Sayn-Wittgenstein prašė panaikinti Austrijos kompetentingos institucijos priimtą sprendimą dėl apeliantės pavardės įrašo gimimų knygoje ištaisymo (Vokietijoje suteikta ir Austrijoje patvirtinta pavardė Fürstin von Sayn-Wittgenstein vėliau buvo ištaisyta į Sayn‑ Wittgenstein).

Teikdama rašytines pastabas šioje byloje Lietuvos Respublikos Vyriausybė laikėsi pozicijos, kad skirtingų pavardžių turėjimas skirtingose valstybėse narėse gali sukelti sunkumų, kurie galėtų būti vertinami kaip sudarantys kliūtis Sąjungos piliečio teisei laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, tačiau šios laisvo judėjimo kliūtys gali ir turi būti pateisintos svarbiais valstybės interesais. Pavyzdžiui, Lietuvoje tai būtų valstybinės lietuvių kalbos interesai ir tradicijos.

Teisingumo Teismas šioje byloje iš esmės patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės poziciją, pažymėdamas, kad Austrijos siekis panaikinti aristokratiškus titulus siekiant visų asmenų lygybės gali būti pripažįstamas svarbiu valstybės interesu, galinčiu pateisinti laisvo asmenų judėjimo ribojimą.

Visų pirma Teisingumo Teismas pažymėjo, kad dėl to paties asmens turimų dviejų skirtingų pavardžių gali kilti painiava ir nepatogumų asmeniui kiekvieną kartą turint išsklaidyti abejones dėl savo asmens tapatybės. Todėl vienos valstybės narės valdžios institucijų atsisakymas pripažinti šios valstybės piliečio visą pavardę, kuri buvo nustatyta antroje valstybėje narėje, kurioje šis pilietis gyvena, ir penkiolika metų buvo įrašyta į pirmosios valstybės narės civilinės būklės aktų registrą, yra SESV 21 straipsnio kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas, o toks ribojimas gali būti pateisintas tik jei jis yra būtinas ir proporcingas siekiamam tikslui. Teisingumo Teismas pripažino, kad pasveriant teisėtus interesus ir Sąjungos teisės pripažintą laisvo asmenų judėjimo teisę, Austrijos konstitucinės konstitucinės istorijos kontekste į Aristokratijos panaikinimo įstatymą gali būti atsižvelgiama kaip į nacionalinio identiteto elementą. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 2 dalimi Sąjunga gerbia savo valstybių narių nacionalinį savitumą, kurio dalimi yra respublikinė valdymo forma. Be to, Teisingumo Teismas atsižvelgė ir į tai, kad Austrijos aristokratijos panaikinimo įstatymu įgyvendinamas bendresnis visų Austrijos piliečių lygybės prieš įstatymą principas, kuris taip pat įtvirtintas Pagrindinių teisių chartijos 20 straipsnyje. Teisingumo Teismo nuomone, valstybės narės siekis išsaugoti lygybės principą draudžiant savo piliečiams įgyti, turėti ar naudoti aristokratiškus titulus arba aristokratiškumą nurodančius elementus, dėl kurių kitiems galėtų susidaryti įspūdis, kad tokios pavardės turėtojas asmuo turi tokį rangą, neatrodo neproporcinga priemonė. Taigi, SESV 21 straipsnis nedraudžia tokių valstybių narių priemonių, kuriomis atsisakoma pripažinti visą šios valstybės piliečio pavardę, kuri buvo nustatyta kitoje valstybėje narėje, kurioje šis pilietis gyvena, jeigu šioje pavardėje yra aristokratiškas titulas, kuris pilietybės valstybėje narėje neleidžiamas pagal jos konstitucinę teisę, kai šios priemonės pateisinamos su viešąja tvarka susijusiais pagrindais, yra būtinos ir proporcingos.