Šimonis prieš Komisiją, F-113/07

Europos Sąjungos tarnautojų teismas 2011 m. balandžio 14 d. paskelbė sprendimą byloje Šimonis prieš Europos Komisiją, F−113/07.

Šioje byloje Lietuvos Respublikos pilietis Irmantas Šimonis pareiškė ieškinį Europos Komisijai. Savo ieškiniu Irmantas Šimonis ginčijo Komisijos sprendimą, kuriuo, vykdant atrankos procedūrą į laisvą darbo vietą, buvo atsisakyta prašyti ieškovo perkėlimo į pareigas Komisijoje, ir jis buvo pašalintas iš atrankos procedūros. Vienas iš ieškinio pagrindų buvo principo, draudžiančio pareigūnus diskriminuoti dėl pilietybės, pažeidimas. Nors 2005 m. ES institucijų administracijų vadovų priimto tarpinstitucinio susitarimo pagrindu pasibaigus trejiems metams nuo tarnybos pradžios naujai įdarbinti pareigūnai galėjo būti perkelti į to paties lygio pareigas kitoje institucijoje, nuo 2007 m., t. y. praėjus trejiems metams po naujųjų ES valstybių narių stojimo, Komisija laikėsi praktikos, kad pareigūnai, kurie konkurso būdu priimti į teisininkų lingvistų pareigas, turi išdirbti ketverius metus ir tik tada jiems gali būti suteikta teisė būti perkeltiems į administratoriaus pareigas Komisijoje. Ieškovo nuomone, ši praktika buvo ad hoc sukurta teisininkams lingvistams iš naujųjų ES valstybių narių, nes, nors taikoma vienodai visų ES valstybių narių piliečiams teisininkams lingvistams, tačiau kur kas labiau paveikia naujųjų ES valstybių narių piliečius. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, remdama Lietuvos Respublikos piliečių įsidarbinimą bei karjerą Europos Sąjungos institucijose, šioje byloje pasisakė būtent dėl diskriminuoti draudžiančio principo pažeidimo.

Nagrinėdamas bylą Tarnautojų teismas pirmiausia nagrinėjo ieškinio pagrindus, susijusius su Pareigūnų tarnybos nuostatų pažeidimu ir neatsižvelgimu į pranešimą apie laisvą darbo vietą. Šiuo atžvilgiu Tarnautojų teismas analizavo Europos Komisijos pateiktus sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta prašyti ieškovo perkėlimo į pareigas Komisijoje, motyvus. Tarnautojų teismas pažymėjo, jog tam, kad sprendimas būtų teisėtas, jis turi būti pagrįstas bent vienu motyvu, kurio pakanka pagrįsti jo priėmimą. Pirmasis ginčijamo sprendimo motyvas, kuriuo rėmėsi Europos Komisija, buvo susijęs ketverių metų taisykle. Analizuodamas šį motyvą Tarnautojų teismas atkreipė dėmesį į tai, jog šis reikalavimas nebuvo nurodytas nei Pareigūnų tarnybos nuostatuose, nei pranešime apie konkursą, nei pranešime apie laisvą darbo vietą ir konstatavo, jog ketverių metų stažo reikalavimu, kuris nebuvo paskelbtas, nebuvo galima remtis atmetant ieškovo kandidatūrą. Antrasis motyvas, kuriuo priimdama ginčijamą sprendimą rėmėsi Europos Komisija, buvo Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmumo tvarka, kuri reiškia, jog vykdant pareigūnų atranką į laisvą darbo vietą pirmiausia turi būti išnagrinėtos pareigūnų paaukštinimo ir perkėlimo institucijoje, kurioje atsirado laisva vieta, galimybės, antra, turi būti išnagrinėtos vidaus konkurso šioje institucijoje galimybės ir, trečia, nagrinėjami prašymai perkleti kitų institucijų pareigūnus. Šiuo atžvilgiu Tarnautojų teismas pažymėjo, jog vadovaujantis Europos Komisijos generalinių direktoratų kompetencijos vykdant pareigūnų atranką pasidalijimą reglamentuojančiomis nuostatomis, Energetikos generalinis direktoratas turėjo teisę vertinti pareigūnų atrankos galimybes, o jam nusprendus pradėti pareigūnų tarpinstitucinio perkėlimo procedūrą Paskyrimo tarnyba negalėjo atmesti ieškovo kandidatūros, išskyrus objektyvias priežastis, kurios šioje byloje nebuvo konstatuotos. Atsižvelgdamas į tai ir nenagrinėjęs kitų ieškinio pagrindų, Tarnautojų teismas konstatavo, jog Europos Komisijos sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta prašyti ieškovo perkėlimo į pareigas Komisijoje, nebuvo motyvuotas, todėl turi būti panaikintas.