>

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2015 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą byloje Sveda, C‑126/14, kurioje Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. liepos 8 d. pateikė rašytines pastabas ir 2015 m. vasario 4 d. dalyvavo posėdyje Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (toliau – Teisingumo Teismas).

Byloje Sveda, C‑126/14 su prašymu priimti prejudicinį sprendimą į Teisingumo Teismą kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pateikdamas klausimą dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) 168 straipsnio nuostatos išaiškinimo.

Pagrindinėje byloje pareiškėja Sveda su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti VMI 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 1333630(7.20)-A10-22, kuriuo buvo atsisakyta grąžinti pareiškėjai Sveda pasigaminant ilgalaikį turtą sumokėtą pirkimo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sumą (29570 Lt), ir mokestinį ginčą dėl šio sprendimo nagrinėjusios Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2013 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. S-24 (7-212/2012). VMI savo atsisakymą grąžinti (įskaityti) ginčo sumas iš esmės grindžia aplinkybe, jog ši bendrovė neturėjo teisės į minėto pirkimo PVM atskaitą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjos Sveda skundą atmetė kaip nepagrįstą ir taip pat pripažino, kad pareiškėjai pagrįstai buvo atsakyta grąžinti jos nurodytas pirkimo PVM sumas, nes ji neturėjo teisės į šio PVM atskaitą. Todėl apeliaciniame skunde pareiškėja prašo Sveda panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, minėtus MGK 2013 m. vasario 19 d. ir VMI 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimus.

Ginčijamu laikotarpiu Sveda nėra gavusi jokių apmokestinamųjų pajamų, neatlieka jokio apmokestinamojo prekių tiekimo ir (ar) paslaugų teikimo, nes Sveda teigimu, ji atlieka parengiamuosius veiksmus, įskaitant investicijas į ilgalaikį turtą, kurie susiję su planuojama ateityje vykdyti apmokestinamąja veikla. Pagal paramos sutartį dėl projekto „Baltų mitologinis rekreacinis (pažintinis) takas“ įgyvendinimo, kurią Sveda yra pasirašiusi su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra), iš esmės yra kompensuojamos išlaidos, susijusios su investicijomis į rekreacinės infrastruktūros objektus. Įgyvendindama projektą, pareiškėja Sveda į apskaitą įtraukė tam tikro ilgalaikio turto (transporto priemonių stovėjimo aikštelių, takų, apžvalgos aikštelių, laiptelių, laužaviečių, informacinio stendo) (toliau – ginčo ilgalaikis turtas) pasigaminimo (įsigijimo) išlaidas, įskaitant pirkimo PVM. Ginčo ilgalaikio turto pirkimo PVM Sveda deklaravo PVM deklaracijoje už 2012 m. birželio mėn. kaip atskaitytinas sumas ir 2012 m. liepos 27 d. Klaipėdos VMI pateikė prašymą grąžinti šias pirkimo PVM sumas. Klaipėdos VMI, atlikusi patikrinimą, surašė mokestinio tyrimo pranešimą ir nurodė, kad nenustatė, kad pareiškėjos Sveda įsigytos paslaugos ir prekės, skirtos Projektui įgyvendinti ir kurių pirkimo PVM prašoma grąžinti, bus naudojamos PVM apmokestinamai veiklai vykdyti. Klaipėdos VMI konstatavo pranešime, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl 29570 Lt PVM permokos grąžinimo. Todėl atsakovas svarstomoje byloje – VMI – priėmė 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą (skundžiamą byloje), kuriuo atsisakyta pareiškėjai Sveda grąžinti sumokėtas pirkimo PVM sumas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikė šį prejudicinį klausimą:

Ar PVM direktyvos 168 straipsnis gali būti aiškinamas kaip suteikiantis apmokestinamajam asmeniui teisę atskaityti pirkimo PVM, sumokėtą pasigaminant ar įsigyjant verslui skirtą ilgalaikį turtą, koks yra nagrinėjamoje byloje, kuris yra tiesiogiai skirtas neatlygintinai naudotis visuomenės nariams, bet gali būti pripažintas priemone pritraukti lankytojus atvykti į vietą, kurioje apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, planuoja tiekti prekes ir (ar) teikti paslaugas?

Į Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo pateiktą prejudicinį klausimą Teisingumo Teismas atsakė taip:

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 168 straipsnį reikia aiškinti taip, kad tokiomis kaip pagrindinės bylos aplinkybėmis jis suteikia apmokestinamajam asmeniui teisę atskaityti pirkimo pridėtinės vertės mokestį, sumokėtą įsigyjant ar pasigaminant numatomai ekonominei veiklai, susijusiai su kaimo ir rekreaciniu turizmu, skirtą ilgalaikį turtą, kuris, viena vertus, yra tiesiogiai skirtas neatlygintinai naudotis visuomenei ir, kita vertus, gali būti priemonė apmokestinamiems sandoriams vykdyti, jei nustatytas tiesioginis ir nedelsiant atsirandantis ryšys tarp pirkimo sandorių išlaidų ir vieno ar kelių pardavimo sandorių, suteikiančių teisę į atskaitą, išlaidų arba visos apmokestinamojo asmens ekonominės veiklos išlaidų, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas remdamasis objektyviais duomenimis.

Sprendimo tekstą galite rasti Teisingumo Teismo interneto svetainėje.

Atnaujinimo data: 2023-11-16