T-Mobile Czech Republic ir Vodafone Czech Republic, C-508/14

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas  2015 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą byloje T-Mobile Czech Republic ir Vodafone Czech Republic, C-508/14, kurioje Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. kovo 2 d. pateikė savo rašytines pastabas.

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą buvo pateiktas Čekijos teismui nagrinėjant bylą, kurioje bendrovės telekomunikacijų T-Mobile a.s. ir Vodafone a.s. ginčijo Čekijos telekomunikacijų tarnybos patvirtiną nuostolių dydį už įpareigojimą teikti universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas. Apskaičiuojant šį nuostolį, protingas teikėjo pelnas buvo įtrauktas į universaliųjų paslaugų grynųjų sąnaudų vertę. Taigi, bylos šalims kilo klausimas, ar 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (toliau – Direktyva 2002/22/EB) 12 ir 13 straipsnius reikia aiškinti taip, kad juose įtvirtintas universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo „grynųjų sąnaudų“ institutas neleidžia į nustatytas grynąsias šių paslaugų teikimo sąnaudas įtraukti jas teikiančio asmens „protingo pelno“?  

Šioje byloje Teisingumo Teismas nusprendė, kad:

1. Direktyvos 2002/22/EB 12 ir 13 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jais nedraudžiama į grynąsias šių paslaugų teikimo įpareigojimo sąnaudas įtraukti šios paslaugos teikėjo „protingo pelno“, kurį sudaro nuosavo kapitalo grąžos norma, kurios reikalautų į universaliųjų paslaugų teikėją panaši įmonė, svarstanti, ar visuotinės ekonominės svarbos paslaugą teikti visu pavedimo laikotarpiu, atsižvelgiant į galinčios kilti rizikos mastą.

Taip pat Teisingumo Teismas atsakė į papildomus susijusius klausimus paaiškindamas, kad

2. Direktyvos 2002/22 12 ir 13 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jie veikia tiesiogiai, ir jais asmenys tiesiogiai gali remtis nacionaliniame teisme, siekdami užginčyti nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimą.

3.  Direktyva 2002/22 turi būti aiškinama taip, kad ji netaikoma siekiant nustatyti paskirtosios įmonės teikiamų universaliųjų paslaugų įpareigojimų grynųjų sąnaudų dydį laikotarpiu iki Čekijos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą, t. y. 2004 m. – nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d.

Sprendimo tekstą galima rasti Teisingumo Teismo interneto svetainėje.