>

2012 m. rugsėjo 6 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje Trade Agency, C−619/10. Šioje byloje buvo pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 44/2001) bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnio išaiškinimo. Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Trade Agency Ltd ir Seramico Investments Ltd ginčą dėl High Court of Justice (England & Wales), Queen’s Bench Division (Jungtinė Karalystė) už akių priimto sprendimo pripažinimo ir vykdymo Latvijoje remiantis Reglamentu Nr. 44/2001.

Latvijos teismas, pateikdamas pirmąjį klausimą siekė išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 2 punktas, į kurį daroma nuoroda šio reglamento 45 straipsnio 1 dalyje, skaitomas kartu su šio reglamento 16 ir 17 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinamas taip, kad jei atsakovas pateikia ieškinį dėl išvados, kuria konstatuojama, jog sprendimo priėmimo valstybėje narėje už akių priimtas sprendimas, su kuriuo pateikiamas pažymėjimas, vykdytinas, ir jame tvirtina, kad jam nebuvo pranešta apie dokumento, kuriuo remiantis pradėtas procesas, pateikimą, tokį ieškinį gavęs valstybės narės teismas turi kompetenciją patikrinti minėtame pažymėjime nurodytos informacijos ir įrodymų atitiktį.

Pateikdamas antrąjį klausimą Latvijos teismas klausė, ar pagal Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 punktą, į kurį daroma nuoroda jo 45 straipsnio 1 dalyje, sprendimo vykdymo valstybės narės teismas, remdamasis viešosios tvarkos išlyga, gali atsisakyti vykdyti už akių priimtą teismo sprendimą išsprendus bylą iš esmės, kuriame nepateiktas nei ieškinio dalyko, nei jo pagrįstumo vertinimas ir kuriame nėra jokių argumentų dėl jo pagrįstumo, motyvuodamas tuo, kad juo pažeidžiama atsakovo teisė į Chartijos 47 straipsnyje numatytą teisingą procesą.

Šioje byloje Lietuvos Respublika buvo pateikusi pastabas dėl antrojo prejudicinio klausimo. Lietuvos Respublika teigė, kad  Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 punkte numatyta viešosios tvarkos išimtimi galima remtis, tik jei kitoje valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimas arba vykdymas būtų toks nesuderinamas su valstybės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, teisine sistema, kad tai pažeistų viešosios tvarkos principą.

Teisingumo Teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodė, kad:

1.      Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 2 punktas, į kurį daroma nuoroda šio reglamento 45 straipsnio 1 dalyje, skaitomas kartu su minėto reglamento 16 ir 17 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinamas taip, kad jei atsakovas pateikia ieškinį dėl išvados, kuria konstatuojama, jog kilmės valstybėje narėje už akių priimtas sprendimas, su kuriuo pateikiamas pažymėjimas, vykdytinas, ir tvirtina, kad jam nebuvo pranešta apie dokumento, kuriuo remiantis pradėtas procesas, pateikimą, tokį ieškinį gavęs valstybės narės teismas kompetentingas patikrinti minėtame pažymėjime esančios informacijos ir įrodymų atitiktį.

2.      Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 punktas, į kurį daroma nuoroda jo 45 straipsnio 1 dalyje, turi būti aiškinamas taip, kad sprendimo vykdymo valstybės narės teismas, remiantis viešosios tvarkos išlyga, gali atsisakyti vykdyti už akių priimtą teismo sprendimą išsprendus bylą iš esmės, kuriame nepateiktas nei ieškinio dalyko, nei jo pagrįstumo vertinimas ir kuriame nėra jokių argumentų dėl jo pagrįstumo, vykdyti teismo sprendimą tik jeigu jam, atsižvelgiant į bendrą proceso vertinimą ir į konkrečias aplinkybes, nekyla abejonių, kad sprendimas yra akivaizdus ir neproporcingas atsakovo teisės į teisingą procesą, numatytos Chartijos 47 straipsnyje, pažeidimas ir nėra įmanoma tinkamai ir veiksmingai jį apskųsti.

Pažymėtina, kad Teisingumo Teismo pateiktas išaiškinimas atitiko Lietuvos Respublikos išreikštą poziciją dėl antrojo prejudicinio klausimo.

Atnaujinimo data: 2023-11-16