Vilniaus energija, C−423/13

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą byloje Vilniaus energija, C−423/13, kurioje rašytines pastabas teikė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi kreipėsi į Teisingumo Teismą prašydamas išaiškinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 34 straipsnio ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/22/EB dėl matavimo priemonių (Direktyva 2004/22/EB) nuostatas.

 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje byloje pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ siekia Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus priimto individualaus administracinio akto panaikinimo. Ginčas yra kilęs dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus pareiškėjui duotų privalomųjų nurodymų (įpareigojimų): 1) nenaudoti nuotoliniu (telemetriniu) būdu perduotų karšto vandens skaitiklio matavimo rezultatų (išrašant sąskaitas), kol nustatyta tvarka nebus atlikta sistemos metrologinė patikra; 2) naudoti tik metrologiškai patvirtinto bute sumontuoto karšto vandens skaitiklio su galiojančia metrologine patikra deklaruotus rodmenų duomenis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašyme priimti prejudicinį sprendimą buvo pateiktas klausimas: „Ar SESV 34 straipsnis ir/ar Direktyva 2004/22/EB turi būti aiškinami kaip draudžiantys tokį nacionalinį reguliavimą ir praktiką, pagal kurį visus Direktyvos 2004/22/EB reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisu, yra laikomi matavimo sistema, ir dėl šios aplinkybės toks karšto vandens skaitiklis negali būti naudojamas pagal paskirtį, kol jam kartu su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisu nebus atlikta metrologinė patikra kaip matavimo sistemai?“.

Lietuvos Respublika byloje laikėsi pozicijos, kad, Direktyva 2004/22/EB siekiama užtikrinti, kad valstybės narės nesudarytų kliūčių Direktyvos 2004/22/EB reikalavimus atitinkančios matavimo priemonės pateikimui į rinką ir naudojimui pagal paskirtį. Atsižvelgiant į Direktyvoje 2004/22/EB apibrėžtą vandens skaitiklio paskirtį („matavimo priemonė, skirta naudojimo sąlygomis matuoti ir rodyti per matavimo jutiklį pratekančio vandens tūrį bei kaupti matavimo rezultatus“), nacionalinės priemonės, numatančios, kad vandens skaitiklio, sukonstruoto su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, tačiau kurio tipas buvo patvirtintas be šios funkcijos įvertinimo, nuotoliniu (telemetriniu) būdu perduoti rodmenys negali būti naudojami atsiskaitymui su vartotoju, kol nebus atlikta papildoma metrologinė patikra, neriboja Direktyvos 2004/22/EB reikalavimus atitinkančių karšto vandens skaitiklių naudojimo pagal numatytą paskirtį.

Teisingumo Teismo sprendime nebuvo įvertintas aspektas, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas nacionalinis reguliavimas ir praktika neribojo skaitiklio naudojimo pagal numatytą paskirtį. Sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad  SESV 34 straipsnis ir Direktyva 2004/22/EB turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiamas toks nacionalinis reguliavimas ir praktika, pagal kuriuos visus šios direktyvos reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, yra laikomas matavimo sistema ir dėl šios aplinkybės negali būti naudojamas pagal paskirtį, kol jam kartu su šiuo įtaisu nebus atlikta metrologinė patikra kaip matavimo sistemai.

Sprendimo tekstą galite rasti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo interneto svetainėje.