W ir V, C-499/15

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2017 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą byloje W ir V., C-499/15. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas Nr. 2201/2003), išaiškinimo.

Prašymas pateiktas nagrinėjant W ir V ginčą su X dėl tėvų pareigų ir išlaikymo prievolių.

Pagrindinėje byloje faktinės aplinkybės susiklostė taip: Lietuvos Respublikos teismai priėmė sprendimą dėl nepilnamečio vaiko globos teisių, teisės bendrauti su juo ir jo išlaikymo prievolių; šis sprendimas įsiteisėjo. Vėliau šio vaiko tėvas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė naują prašymą pakeisti šį sprendimą. Tačiau kadangi vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Nyderlandų teritorijoje, pas motiną, kyla klausimas, ar Lietuvos teismų jurisdikcija priimti sprendimą dėl šio prašymo dar gali būti pagrįsta.

Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Remiantis Reglamento Nr. 2201/2003 8–14 straipsniais, kuri valstybė narė – Lietuvos Respublika ar Nyderlandų Karalystė – turi jurisdikciją nagrinėti bylą dėl nepilnamečio vaiko V, nuolat gyvenančio Nyderlandų Karalystėje, gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo dydžio pakeitimo, nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo?“

Remdamasis sprendime išdėstytais motyvais, Teisingumo Teismas nusprendė:

Reglamento Nr. 2201/2003 8 straipsnis ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 3 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad tokioje byloje, kaip pagrindinė, valstybės narės teismai, kurių priimtas sprendimas dėl tėvų pareigų ir išlaikymo prievolių nepilnamečiui vaikui įsiteisėjo, neišsaugo jurisdikcijos nagrinėti prašymą pakeisti šio sprendimo nuostatas, jei šio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitos valstybės narės teritorijoje. Jurisdikciją priimti sprendimą dėl šio prašymo turi tos kitos valstybės narės teismai.

Šioje byloje poziciją teikė ir Lietuvos Respublika.

Nuroda į šį sprendimą čia.