XT, C-312/19

2020 m. balandžio 23 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) generalinis advokatas pateikė išvadą byloje XT, C-312/19
Šioje byloje Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pateikusi rašytines pastabas. Generalinio advokato išvada atitinka Lietuvos Respublikos poziciją.

Byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva 2006/112/EB) nuostatų išaiškinimo, konkrečiai dėl to, ar Direktyvos 2006/112/EB 9 straipsnio 1 dalis ir 193 straipsnis turi būti aiškinami taip, jog toks fizinis asmuo, kaip pareiškėjas pagrindinėje byloje, negali būti laikomas savarankiškai vykdžiusiu ekonominę veiklą ir atitinkamai vienasmeniškai atsakingu už PVM sumokėjimą, ir ar Direktyvos 2006/112/EB 9 straipsnio 1 dalies ir 193 straipsnio taikymo tikslais apmokestinamuoju asmeniu laikytina jungtinė veikla. Teisingumo Teismo prašoma atsakyti į šiuos klausimus: 
1.    Ar Direktyvos 2006/112/EB 9 str. 1 dalis ir 193 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, toks fizinis asmuo, kaip pareiškėjas negali būti pripažintas „savarankiškai“ vykdžiusiu nagrinėjamą (ekonominę) veiklą ir vienasmeniškai turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) už ginčo tiekimus, t. y ar Direktyvos 2006/112/EB 9 str. 1 dalies ir 193 straipsnio taikymo tikslais apmokestinamuoju asmeniu, atsakingu už ginčo prievoles, laikytina jungtinė veikla (jungtinės veiklos dalyviai kartu; nagrinėjamu atveju – pareiškėjas ir jo veiklos partneris kartu), kuri pagal nacionalinę teisę apmokestinamuoju asmeniu nelaikoma ir teisinio subjektiškumo neturi, o ne vien tik toks fizinis asmuo, kaip pareiškėjas?
2.    Teigiamai atsakius į pirmą klausimą, – ar Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, PVM moka jungtinės veiklos, kuri pagal nacionalinę teisę apmokestinamuoju asmeniu nelaikoma ir teisinio subjektiškumo neturi, dalyviai (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas ir veiklos partneris) kiekvienas individualiai nuo kiekvieno jų gautos (gautinos, priklausančios) atlygio už apmokestinamus nekilnojamojo turto objektų tiekimus dalies? Ar Direktyvos 2006/112/EB 287 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, šioje nuostatoje nurodyta metinė apyvarta nustatoma atsižvelgiant į visos jungtinės veiklos (bendrai jungtinės veiklos dalyvių gautas) pajamas?

Generalinis advokatas Teisingumo Teismui siūlo į klausimus atsakyti taip:
1.    Direktyvos 2006/112/EB 9 straipsnio 1 dalis ir 193 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad juose nurodytas apmokestinamasis asmuo turi galėti užmegzti teisinius santykius, nurodyti pridėtinės vertės mokestį sąskaitoje faktūroje ir surinkti šį mokestį, remdamasis sutarta kaina. Taip yra tuo atveju, kai pagal nacionalinės teisės sistemos kriterijus jis gali veikti atlikdamas teisinius veiksmus, taigi yra teisės subjektas.
2.    Direktyvos 2006/112/EB 9 straipsnio 1 dalis ir 193 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad asmuo, galintis būti apmokestinamuoju asmeniu, nagrinėjamą „ekonominę“ veiklą savarankiškai vykdo tuomet, kai – kaip nagrinėjamu atveju pareiškėjas – veikia savo vardu ir savo sąskaita (arba ir kito asmens sąskaita, vykdydamas sandorį už komisinį atlyginimą).
Primename, kad generalinio advokato išvada yra svarbi vieno iš Teisingumo Teismo narių nuomonė, tačiau Teisingumo Teismo, kuris turi priimti sprendimą šioje byloje, nesaisto.
Nuoroda į generalinio advokato išvadą internete