Dėl apribotos galimybės valstybės tarnautojai dirbti kitą darbą pažeidimų nenustatyta

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2025 m. gruodžio 16 d. priimtame nutarime nenustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų byloje Kiūdytė prieš Lietuvą (peticijos Nr. 32947/20), kurioje pareiškėja skundėsi dėl neproporcingo ir diskriminacinio privataus gyvenimo apribojimo neleidus jai, kaip valstybės tarnautojai, dirbti kito darbo pagal darbo sutartį.

Bylai reikšmingu metu pareiškėja dirbo Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) Kontrolės departamento III Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vedėja. Norėdama dirbti vandens pramogų veikla užsiimančioje įmonės direktore, pareiškėja pagal tuo metu nustatytą tvarką kreipėsi į darbdavį dėl leidimo dirbti kitą darbą. VMI atsisakė išduoti leidimą ir nusprendė, kad šis papildomas darbas trukdytų pareiškėjai atlikti pareigines funkcijas ir sukeltų viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Pareiškėjai apskundus VMI sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad sprendimas priimtas neindividualizavus pareiškėjos situacijos ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti prašymą. Iš naujo išnagrinėjus pareiškėjos prašymą, darbdavys nusprendė, kad papildomas darbas gali sudaryti prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniams interesams, be kita ko, pareiškėja tarnybinę informaciją, prie kurios turėjo plačią prieigą, galėtų panaudoti savo privačios įmonės naudai, papildomas darbas trukdytų pareiškėjai tinkamai atlikti tarnybines funkcijas, gali diskredituoti VMI autoritetą ir sukelti viešųjų bei privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, kadangi pareiškėja VMI Kontrolės departamente užima atsakingas vadovaujančias pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir mokėjimo kontrole, turi valdingus įgaliojimus ir prižiūri įmonių veiklą, priima jų atžvilgiu sprendimus, o bendrovė, kurioje pareiškėja siekia įsidarbinti, bei jos kontrahentai bet kada gali būti priskirti prie tikrintinų mokesčių mokėtojų. Pareiškėja apskundė atitinkamą VMI įsakymą administraciniams teismams, teigdama, kad sprendimas yra nepagrįstas, nes remiasi prielaidomis, o nurodyta rizika yra tik hipotetinė. Pareiškėjos skundai buvo atmesti.

Vertindamas, ar ginčijamas ribojimas buvo pateisinamas pagal  Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį, EŽTT visų pirma pažymėjo, kad įsidarbinimo galimybės ribojimas buvo numatytas Valstybės tarnybos 18 straipsnyje, kartu atsižvelgiant ir į Mokesčių administravimo įstatymą. Kadangi ribojimu buvo siekiama užtikrinti tinkamą ir skaidrų VMI veikimą, EŽTT pripažino, kad juo buvo siekiama teisėto tikslo apsaugoti kitų asmenų teises. Sutikdamas, kad nacionaliniame procese buvo atliktas tinkamas ginčijamo ribojimo proporcingumo įvertinimas, EŽTT nusprendė, kad pareiškėjos teisės į privatų gyvenimą apribojimas neviršijo to, kas buvo „būtina demokratinėje visuomenėje“, siekiant teisėto tikslo – apsaugoti kitų asmenų teises, užtikrinant gerą ir tinkamą mokesčių sistemos veikimą. EŽTT taip pat atmetė pareiškėjos skundus dėl tariamos diskriminacijos, kadangi ji neįrodė, kad su ja buvo elgiamasi skirtingai palyginus su kitais panašiose situacijoje esančiais valstybės tarnautojais. Peticija buvo pripažinta nepriimtina kaip aiškiai nepagrįsta.

EŽTT nutarimas byloje Kiūdytė prieš Lietuvą (anglų kalba)