EŽTT konstatavo, kad atsisakymas atleisti nuo privalomos karo tarnybos dėl įsitikinimų pažeidė teisę į religijos laisvę

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) priėmė sprendimą byloje Rutkauskas prieš Lietuvą (Nr. 15816/20), kuriuo pripažino, kad pareiškėjui nesudaryta galimybė atlikti alternatyviąją civilinę krašto apsaugos tarnybą dėl jo religinių įsitikinimų pažeidė jo teisę į religijos laisvę.

Pareiškėjas, Jehovos liudytojas ir dvasininkas, gavęs šaukimą atlikti karo tarnybą, siekė, kad būtų atleistas nuo jos dėl savo religinių įsitikinimų. Karinės institucijos nusprendė neatleisti pareiškėjo nuo privalomosios pradinės karo tarnybos, o nacionaliniai teismai paliko skundžiamus sprendimus nepakeistus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad konstitucinė piliečio pareiga atlikti privalomąją karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą taikoma tiek tradicinėmisLietuvoje laikomų bažnyčių ir religinių organizacijų dvasininkams,tiek netradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkams. Todėl šioje byloje buvo teisinis pagrindas pripažinti, kad karinės institucijos sprendimas neatleisti pareiškėjo nuo privalomosios karo tarnybos buvo teisėtas.

E.Rutkauskas, remdamasis Konvencijos 9 straipsniu, kreipėsi į EŽTT teikdamas, kad nepaisant jo tikrų religinių įsitikinimų, jam nebuvo suteikta teisė atsisakyti karo tarnybos. Jis niekada neneigė savo pilietinių pareigų, tačiau Lietuvos įstatymuose nebuvo numatyta alternatyvioji civilinė tarnyba.

EŽTT nurodė, kad bet kokia privalomosios karo tarnybos sistema užkrauna piliečiams didelę naštą. Ši našta priimtina, jei ji padalijama teisingai ir jei šios prievolės išimtys pagrįstos svariais ir įtikinamais argumentais. Tačiau sistema, kuri nustato piliečiams pareigą, galinčią turėti rimtų pasekmių asmenims, atsisakantiems karo tarnybos dėl įsitikinimų, pavyzdžiui, pareigą tarnauti kariuomenėje, neatsižvelgiant į poreikius, susijusius su asmens sąžine ir įsitikinimais, neužtikrintų teisingos visos visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros.

EŽTT konstatavo, kad Lietuvoje egzistuojanti alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba yra neatsiejamai susijusi su karo tarnyba, todėl negali būti vertinama kaip atskira civilinė tarnyba. Todėl valstybės atsisakymas pripažinti pareiškėjo teisę atsisakyti karo tarnybos dėl įsitikinimų nebuvo būtinas demokratinėje visuomenėje ir pažeidė Konvencijos 9 straipsnį.

Konstatuodamas, kad Konvencijos 9 straipsnio pažeidimo nustatymas yra teisingas atlyginimas pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti, EŽTT pareiškėjui priteisė 1 000 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

EŽTT sprendimas byloje Rutkauskas prieš Lietuvą (lietuvių kalba)