EŽTT nenustatė teisės į gyvybę pažeidimų dėl pareiškėjo tėvo mirties aplinkybių tyrimo

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Levon prieš Lietuvą (Nr. 27121/23), kuriame konstatavo, kad Lietuva nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija), nes tiriant pareiškėjo tėvo mirties ligoninėje aplinkybes, buvo tinkamai įvykdytos pozityvios procesinės pareigos pagal teisę į gyvybę nustatantį Konvencijos 2 straipsnį.

Bylos duomenimis, 2020 m. gruodžio 25 d. ryte pareiškėjo tėvas, kuriam anksčiau buvo diagnozuoti širdies sutrikimai, pasijuto blogai. Tą patį vakarą jis buvo nuvežtas į ligoninę ir kitą dieną ten mirė. Mirties liudijime tiesiogine mirties priežastimi nurodyta plaučių edema; o mirtį sukėlusi pagrindinė liga – nepatikslinta lėtinė išeminė širdies liga. Ligoninė nusprendė, kad nėra jokių indikacijų pomirtiniam tyrimui atlikti. Pareiškėjas raštu patvirtino, kad jis prieštarauja tokiam tyrimui. Todėl autopsija nebuvo atlikta. Pareiškėjo kreipimosi pagrindu atlikusi tyrimą ir gavusi eksperto nuomonę, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija padarė išvadą, kad medicininė pagalba buvo tinkama, o pareiškėjo tėvo mirtį lėmė turėtos ligos ir delsimas kreiptis medicininės pagalbos. Teismai atmetė pareiškėjo ieškinį, konstatavę, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Europos Žmogaus Teisių Teismui pareiškėjas skundėsi, kad nacionaliniai teismai objektyviai ir išsamiai neišnagrinėjo civilinės bylos dėl netinkamų medicininių paslaugų suteikimo jo tėvui ir žalos atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, mirties priežasčiai nustatyti buvo reikalingos specialios medicininės žinios, tačiau teismai deontologinės ekspertizės neskyrė (pirmosios instancijos teismas ekspertizės nepaskyrė savo nuožiūra, o apeliacinės instancijos teismas atmetė jo prašymą), be to, atsisakė atidėti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus baigtas pareiškėjo kreipimosi dėl jo tėvo mirties aplinkybių pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo ir neatsargaus gyvybės atėmimo, kuris, jau pradėjus procesą Strasbūro teisme, buvo nutrauktas, atlikus, be kita ko ir deontologinę ekspertizę. Tyrimo metu nors ir buvo nustatyti tam tikri ligoninės darbo trūkumai, tačiau nebuvo nustatyta priežastinio ryšio tarp ligoninės veiksmų ar neveikimo ir pareiškėjo tėvo mirties.

EŽTT visų pirma pažymėjo, kad šioje byloje nėra vertinama, ar pareiškėjo tėvui buvo tinkamai užtikrinta teisė į gyvybę, bet vertinamas tik valstybės procesinių pareigų įvykdymas, kadangi pareiškėjas Strasbūro teismui skundėsi tik dėl netinkamo jo skundų dėl jo tėvo gydymo ir priežiūros ligoninėje teisminio nagrinėjimo, nenustačius priežastinio ryšio tarp tariamo medicininio aplaidumo ir jo tėvo mirties.

Įvertinęs, kad nukentėjusieji dėl medicininio aplaidumo turi galimybę siekti žalos atlyginimo civiline tvarka, taip pat inicijuoti baudžiamąjį procesą bei siekti medikų drausminės atsakomybės, EŽTT nusprendė, kad teoriniu požiūriu Lietuvos teisinė sistema siūlo procesinius įsipareigojimus pagal Konvencijos 2 straipsnį atitinkančias teisių gynimo priemones.

EŽTT sutiko su Vyriausybės argumentu, kad šios bylos aplinkybėmis nebuvo pagrindo valstybės institucijoms savo iniciatyva pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi šiuo atveju nebuvo jokių įrodymų, jog pareiškėjo tėvo mirtis būtų tyčinė, o pozityvios pareigos tokiu atveju nebūtinai reikalauja baudžiamųjų priemonių, nes medicininio aplaidumo atveju ir civilinės teisinės gynybos priemonės gali būti pakankamos. Kadangi pareiškėjas nesiekė medikų drausminės atsakomybės, bet greta kompensacijos dėl netinkamų medicininių paslaugų iniciavo ir baudžiamąją bylą, EŽTT vertino, ar šios abi priemonės kartu užtikrino valstybės procesinių pozityvių pareigų pagal Konvencijos 2 straipsnį įvykdymą.

Vertindamas civilinį procesą, EŽTT visų pirma pažymėjo, kad pareiškėjas nesiskundė dėl jo trukmės, o objektyvumą ginčijo, nes nepritarė priimtiems sprendimas, o ne dėl to, kad tarp subjektų, kurie tyrė jo tėvo mirties aplinkybes būtų hierarchinis ar institucinis ryšys, todėl nešališkumo ar nepriklausomumo klausimų EŽTT nekilo. Esminiai pareiškėjo skundai buvo susiję su civilinio proceso tinkamumu ir išsamumu, nes teismai neskyrė būtinos ekspertizės ir nesustabdė civilinės bylos, kol vyko ikiteisminis tyrimas. EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo, kad jis galėjo prašyti teismų skirti ekspertizę, o proceso pirmos instancijos teisme metu turėjo galimybę pateikti atitinkamą prašymą ir pateikti papildomą informaciją teismui. Pareiškėjas tvirtino, kad jis negalėjo visapusiškai suprasti ir pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, nes jo neatstovavo advokatas. Šiuo požiūriu EŽTT pastebėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo būti atstovaujamas profesionalaus teisininko, be to, bylos medžiaga prieštaravo jo teiginiams, kadangi ieškinys teismui buvo parengtas su advokato pagalba. EŽTT sutiko, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą skirti ekspertizę, nes toks prašymas pateiktas ne laiku ir turėjo būti teikiamas pirmosios instancijos teismui, o taip pat dėl to, kad teismui pakako turimų įrodymų tinkamam bylos išsprendimui, kartu pažymėdamas, jog jis nevertina bylos faktų ir nesprendžia dėl įrodymų priimtinumo, tik nagrinėja, ar nacionalinių teismų sprendimai nėra savavališki ar akivaizdžiai prieštaraujantys teisingumui. Pripažindamas, kad ne visi pareiškėjo keliami aspektai buvo išsamiai išnagrinėti civiliniame procese, EŽTT pažymėjo, kad į juos buvo pateikti detalūs atsakymai ikiteisminio tyrimo metu, o tai leido konstatuoti, kad vertinant visumoje nacionalinės teisinės sistemos priemones, valstybės pozityvios pareigos pagal Konvencijos 2 straipsnį buvo įvykdytos.

Galiausiai EŽTT nusprendė, jog tai, kad civilinis procesas nebuvo sustabdytas, kol vyko ikiteisminis tyrimas, savaime neturėjo įtakos bendram šių dviejų priemonių veiksmingumui, kadangi pareiškėjas tik informavo Lietuvos apeliacinį teismą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, bet neprašė stabdyti civilinio proceso, kai tuo tarpu vidaus teisė nenumatė teismų pareigos savo iniciatyva sustabdyti civilinę bylą visais atvejais, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas.

EŽTT sprendimas byloje Levon prieš Lietuvą (anglų kalba)