EŽTT nustatė Konvencijos pažeidimą dėl elektrošoko panaudojimo sulaikymo metu

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) paskelbė sprendimą byloje Zigmantavičius prieš Lietuvą(Nr. 57967/22), kuriame konstatavo materialinį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio (kankinimo uždraudimas) pažeidimą.

Peticijoje pareiškėjas skundėsi dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų – elektrošoko panaudojimo jo sulaikymo metu bei skundo dėl policijos pareigūnų netinkamo elgesio neveiksmingo tyrimo.

Remiantis bylos duomenimis, 2022 m. balandžio 8 d., apie 22 val., Jonavos policijai pareiškėjo kaimynas pranešė, kad iš pareiškėjo buto sklinda triukšmas, galimai susijęs su smurtu artimoje aplinkoje. Į įvykio vietą atvyko du policijos pareigūnai. Pareiškėjas atidarė duris, pradėjo šaukti ant pareigūnų, bandė jiems įspirti ir suduoti kumščiu bei užsirakino bute. Buvo iškviesti dar du pareigūnai. Pareiškėjui išėjus iš savo buto ir pradėjus eiti link pareigūnų pastato laiptinėje, vienas jų panaudojo elektrošoką. Pareiškėjas nukrito ir trenkėsi galva į laiptus. Pareigūnai jį surakino antrankiais ir iškvietė greitąją pagalbą, kuri išvežė pareiškėją į ligoninę.

Vėliau buvo nustatyta, kad nagrinėjamų įvykių metu pareiškėjas buvo girtas. Atsitrenkęs galvą į laiptus, jis patyrė galvos smegenų traumą, trauminį kraujavimą ir kaukolės lūžį.

Pareiškėjo motina paprašė nacionalinių valdžios institucijų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tariamo policijos netinkamo elgesio su jos sūnumi. Pareigūnai atsisakė pradėti tyrimą, teigdami, kad nėra pagrindo manyti, kad policijos pareigūnas, naudodamas elektrošoką, pasielgė neteisėtai. Išnagrinėję policijos pareigūnų pateiktus tarnybinius pranešimus ir „kūno“ kameromis padarytus vaizdo įrašus, pareigūnai nustatė, kad pareiškėjas elgėsi agresyviai pareigūnų atžvilgiu ir bandė juos pulti. Be to, laiptinėje buvo tamsu ir pareigūnai negalėjo atmesti tikimybės, kad pareiškėjas galėjo turėti ginklą. Pareigūnai turėjo greitai reaguoti ir neturėjo laiko įspėti pareiškėjo apie galimą elektrošoko panaudojimą, nes galėjo kilti pavojus jų gyvybei ar sveikatai. Taigi pareigūnai neviršijo jiems suteiktų įgaliojimų, o elektrošoko panaudojimą išprovokavo paties pareiškėjo neteisėti veiksmai. Galiausiai policijos pareigūnai nesiekė jo sužaloti, o sužalojimai buvo patirti netyčia, kai girtas pareiškėjas susitrenkė galvą krisdamas nuo laiptų. Galutinį sprendimą, atmesdamas pareiškėjo motinos skundą, priėmė Kauno apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 3 d.

Spręsdamas dėl procesinio Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, Teismas pažymėjo, kad tyrimas dėl jėgos panaudojimo prieš pareiškėją teisėtumo buvo pradėtas nedelsiant po to, kai jo motina pateikė skundą, be to, jis buvo atliktas operatyviai. Teismas neturėjo pagrindo abejoti tyrimo nepriklausomumu, nes jį vykdė specialus policijos padalinys, be to, skundą vėliau nagrinėjo teismai. Galiausiai, viso tyrimo metu pareiškėjas, atstovaujamas ir jo motinos, nuolat ir aktyviai dalyvavo procese.

Teismo vertinimu, nacionalinės valdžios institucijos siekė nustatyti tikslias elektrošoko prietaiso panaudojimo prieš pareiškėją aplinkybes. Visų pirma, jos išnagrinėjo policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus ir apklausė elektrošoko prietaisą panaudojusį policijos pareigūną, kitą įvykio vietoje buvusį policijos pareigūną ir patį pareiškėją. Jos taip pat ėmėsi priemonių nustatyti, kiek kartų elektrošoko prietaisas buvo panaudotas prieš pareiškėją; ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nagrinėjama, ar pareiškėjo veiksmai pasiekė reikiamą pavojingumo lygį, kad būtų galima pateisinti elektrošoko prietaiso panaudojimą. Nacionalinės valdžios institucijos nagrinėjo, ar pareiškėjui buvo duotas išankstinis įspėjimas. Jos taip pat tyrė, ar buvo svarstytos švelnesnės prievartos priemonės ir kodėl jos nebuvo panaudotos. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog skundo dėl netinkamo elgesio pareiškėjo atžvilgiu tyrimas nebuvo išsamus ir „veiksmingas“, todėl nenustatė procesinio Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.

Tačiau Teismas, atsižvelgdamas į surinktus įrodymus, konstatavo, kad nebuvo įtikinamai įrodyta, jog elektrošoko panaudojimas, dėl kurio pareiškėjas patyrė sunkius sužalojimus, buvo griežtai būtinas dėl paties pareiškėjo elgesio. Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai, kai jis antrą kartą išėjo iš savo buto, negalėtų būti laikomi kėlusiais realią grėsmę pareigūnų gyvybei ar sveikatai, kad būtų galima pateisinti elektrošoko panaudojimą prieš jį. Visų pirma, Teismas atkreipė dėmesį, kad policijos pareigūnai liepė pareiškėjui išeiti iš buto ir kad jis pakluso šiam nurodymui. Elektrošoko prietaisas buvo panaudotas iškart po to, kai pareiškėjas atidarė duris ir išėjo iš buto. Teismas pabrėžė, kad nuo pirmojo incidento, kai pareiškėjas elgėsi agresyviai, iki antrojo incidento, kai jis atidarė duris ir išėjo iš savo buto, praėjo maždaug vienuolika minučių. Teismas taip pat pažymėjo, kad įvykio metu laiptinėje degė šviesa ir kad pareigūnai nestovėjo šalia pareiškėjo, o buvo atskirti nuo jo laiptais, o tai dar labiau sumažino bet kokį pavojų, kurį pareiškėjas galėjo kelti pareigūnų gyvybei ar sveikatai.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nebuvo įspėtas nei apie galimą fizinės jėgos panaudojimą, nei konkrečiai apie galimą elektrošoko įrenginio panaudojimą. Atsižvelgiant į įvykyje dalyvavusių policijos pareigūnų skaičių, atstumą tarp jų ir pareiškėjo bei pareiškėjo elgesį incidento metu, Teismas negalėjo konstatuoti, kad tokio įspėjimo nebuvo įmanoma duoti arba kad tai būtų sukėlę pavojų policijos pareigūnams. Atsižvelgdamas į tai, Teismas konstatavo materialinį Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

Pareiškėjas Teismui nepateikė prašymo dėl žalos atlyginimo, todėl, nesant išimtinių aplinkybių, Teismo manymu, nebuvo pagrindo jam priteisti turinės ar neturtinės žalos atlyginimą.

Teismo sprendimas byloje Zigmantavičius prieš Lietuvą (anglų kalba) https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-250029