EŽTT priėmė sprendimą prieš Lietuvą trečiojoje byloje dėl slaptosios CŽA programos

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2026 m. liepos 7 d. sprendime byloje Al‑Nashiri prieš Lietuvą (peticijos Nr. 31908/22) vienbalsiai nusprendė, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą), 8 straipsnį (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) bei 2 (teisė į gyvybę) ir 3 (kankinimo uždraudimas) straipsnius kartu su Šeštojo protokolo 1 straipsniu (mirties bausmės panaikinimas).

EŽTT nustatė, kad pareiškėjas – Saudo Arabijos pilietis Abd Al Rahim Hussein Al‑Nashiri – daugiau kaip penkis mėnesius buvo laikomas Lietuvoje veikusiame slaptame JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjime. EŽTT vertinimu, Lietuvos institucijos bendradarbiavo vykdant slapto sulaikymo programą ir prisidėjo prie pareiškėjo perdavimo iš Lietuvos teritorijos, nors egzistavo reali rizika, kad jo teisės tolimesnėje CŽA nelaisvėje ir JAV jurisdikcijoje bus pažeistos.

EŽTT nusprendė, kad valstybė negali išvengti atsakomybės vien todėl, jog neteisėtus veiksmus tiesiogiai atliko užsienio valstybės pareigūnai – pakanka, kad nacionalinės institucijos žinojo arba turėjo žinoti apie vykdomus žmogaus teisių pažeidimus ir sudarė jiems sąlygas. EŽTT pripažino, kad tiesioginių įrodymų dėl pareiškėjo kalinimo Lietuvoje slaptajame CŽA kalėjime nėra, tačiau savo sprendimą jis grindė įvairias netiesioginiais įrodymais (JAV Senato ataskaita, su CŽA slaptąja programa siejamų skrydžių duomenimis, ekspertų išvadomis bei kitų tarptautinių tyrimų medžiaga) ir ankstesniuose EŽTT sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis. Kadangi CŽA programa buvo grindžiama slaptumu, Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, kad reikšmingi faktai gali būti nustatomi iš nuoseklios tarpusavyje sutampančių netiesioginių įrodymų visumos, kuri leidžia padaryti išvadą „be pagrįstų abejonių“ apie pareiškėjo buvimą Lietuvoje ir jo slaptą sulaikymą.

EŽTT vertinimu, Gvantanamo karinėje komisijoje, kuri nagrinėją bylą dėl pareiškėjui pareikštų kaltinimų dėl teroristinės Al Qaida veiklos, nėra užtikrinamas Konvencijos garantijas atitinkantis procesas, todėl pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Konvencijos pažeidimas konstatuotas ir dėl JAV jurisdikcijoje gresiančios mirties bausmės.

EŽTT taip pat konstatavo, kad CŽA nelaisvėje pareiškėjas buvo visiškai izoliuotas nuo išorinio pasaulio ir neturėjo jokio kontakto su savo šeima, todėl buvo pažeista jo teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas atmetė kaip nepriimtinus skundus dėl patirto netinkamo elgesio ir kankinimų, neteisėto sulaikymo ir veiksmingos teisinės gynybos priemonių nebuvimo, nes šiuos klausimus jau buvo išnagrinėjusi ir dėl jų pasisakiusi 2022 m. Jungtinių Tautų savavališko sulaikymo darbo grupė.

Vadovaudamasis Konvencijos 46 straipsniu, Europos Žmogaus Teisių Teismas pakartojo ankstesnėse panašiose bylose suformuluotas vykdymo priemones ir pabrėžė, kad Lietuvos Vyriausybė turėtų siekti JAV diplomatinių garantijų, kad pareiškėjui nebūtų paskirta ir įvykdyta mirties bausmė.

EŽTT priteisė pareiškėjui 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, o jo atstovams – 10 000 eurų bylinėjimosi išlaidoms kompensuoti.

EŽTT Lietuvos atsakomybę dėl dalyvavimo CŽA slaptojoje programoje jau yra konstatavęs bylose Abu Zubaydah prieš Lietuvą (Nr. 46454/11, 2018 m. gegužės 31 d.) bei Al-Hawsawi prieš Lietuvą (Nr. 6383/17, 2024 m. sausio 16 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas jau yra išnagrinėjęs kitus du pareiškėjo skundus prieš Lenkiną ir Rumuniją ir nustatęs Konvencijos pažeidimus bylose Al Nashiri prieš Lenkiją (Nr. 28761/11, 2014 m. liepos 24 d.); Al Nashiri prieš Rumuniją (Nr. 33234/12, 2018 m. gegužės 31 d.).

EŽTT sprendimas byloje Al-Nashiri prieš Lietuvą (anglų kalba)