EŽTT pripažino, kad pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos dėl neatitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimui nebuvo „būtinas demokratinėje visuomenėje“

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Mankus prieš Lietuvą (Nr. 25336/22), kuriuo pripažino, kad įsikišimas (pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos dėl neatitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimui) į pareiškėjo teisę į privataus gyvenimo, įskaitant jo profesinę veiklą, gerbimą nebuvo „būtinas demokratinėje visuomenėje“ siekiant teisėto tikslo – apsaugoti nacionalinį saugumą, visuomenės saugumą ir kitų asmenų teises.

Pareiškėjas skundėsi, kad atleistas iš vidaus tarnybos dėl ankstesnio teistumo. Pareiškėjas taip pat skundėsi, kad jam nebuvo kompensuotos bylinėjimosi išlaidos, patirtos Konstituciniame Teisme.

Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba) vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymu (toliau – Įsakymas) pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos kaip neatitinkantis nacionaliniu teisiniu reguliavimu nustatyto nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, nes teismo 2011 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje nustatyto nesunkaus tyčinio nusikaltimo (davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas).

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Įsakymą, grąžinti pareiškėją į iki atleidimo eitas pareigas ir priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Vidaus administraciniai teismai pareiškėjo skundą atmetė. Išnagrinėjęs pareiškėjo individualų konstitucinį skundą, Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutarime pripažino, jog Statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata „pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas“ prieštarauja Konstitucijai. Atnaujintoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi paliko nepakeistą ankstesnę LVAT nutartį. LVAT padarė išvadą, kad pareiškėjo atveju nuo baudžiamojo įsakymo (lėmusio nepriekaištingos reputacijos praradimą) priėmimo momento praėjusio laiko tarpo nepakako vidaus tarnybos santykių tęstinumo galimybei. Šiuo požiūriu LVAT, be kita ko, atsižvelgė į itin aukštus reikalavimus asmenims, einantiems pareigas vidaus tarnybos sistemoje.

Šioje byloje EŽTT atkreipė dėmesį, kad priimdamos pareiškėją į tarnybą 2012 m. sausio mėn. ir grąžindamos į ją 2014 m. rugsėjo mėn., valdžios institucijos, taikydamos nacionalinės teisės nuostatas, neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, o vėliau pareiškėjo teistumas tapo faktiniu pagrindu, kuriuo institucijos grindė pareiškėjo atleidimą 2019 m. Taigi EŽTT konstatavo, kad būdas, kuriuo pareiškėjo atžvilgiu buvo taikomos nacionalinės teisės nuostatos, nebuvo nuoseklus ir neužtikrino jam tinkamos teisinės apsaugos nuo savivalės. EŽTT pripažino, kad vidaus teismai nepateikė svarbių ir pakankamų savo sprendimų priežasčių ir neatliko kruopščios analizės, siekdami suderinti pareiškėjo privataus gyvenimo apsaugą su būtinybe apsaugoti nacionalinio saugumo ir visuomenės saugumo interesus. LVAT aplinkybę, kad informacija apie ankstesnį pareiškėjo teistumą buvo žinoma arba turėjo būti žinoma pareiškėją grąžinant į tarnybą 2014 m., įvertino kaip „teisiškai nereikšmingą“, tačiau nenagrinėjo priežasčių, dėl kurių institucijos, pareiškėją grąžindamos į tarnybą, neatsižvelgė į ankstesnį jo teistumą. Teismas padarė išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 8 straipsnis.

EŽTT, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl bylinėjimosi išlaidų neatlyginimo, atkreipė dėmesį į Lietuvos Vyriausybės argumentą, jog pareiškėjas nepanaudojo veiksmingos vidaus teisinės gynybos priemonės (pareiškėjas nesilaikė atitinkamų nacionalinės teisės taisyklių ir procedūrų, susijusių su prašymais atlyginti Konstituciniame Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas). Gavęs Lietuvos Vyriausybės pastabas, pareiškėjas nurodė, kad nebeketina palaikyti šios savo peticijos dalies pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Teismas, nenustatęs jokių ypatingų aplinkybių, susijusių su pagarba žmogaus teisėms, kaip jos apibrėžtos Konvencijoje ir jos protokoluose, kurios reikalautų toliau nagrinėti skundą, nutarė išbraukti šią peticijos dalį iš savo bylų sąrašo.

Remdamasis pareiškėjo ankstesnio darbo vidaus tarnyboje metu gauto darbo užmokesčio įvertinimu, Teismas priteisė jam 8 728 EUR turtinei žalai atlyginti. Teismas priteisė 5 000 EUR neturtinei žalai atlyginti bei 5 566 EUR bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

EŽTT sprendimas byloje Mankus prieš Lietuvą (anglų kalba)