EŽTT pripažino, kad pareiškėjos (žurnalistės) turėjo vidaus teisinės gynybos priemonę Vyriausybės kanceliarijai atsisakius joms pateikti Vyriausybės pasitarimo garso įrašą

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) paskelbė nutarimą byloje Miliūtė ir Danauskienėprieš Lietuvą (Nr. 27313/23), kuriuo pripažino pareiškėjų peticiją aiškiai nepagrįsta ir nepriimtina, nes pareiškėjos turėjo galimybę pasinaudoti vidaus teisinės gynybos priemone dėl jų skundo esmės (t. y., dėl skundo, kad Vyriausybės kanceliarijos atsisakymas pateikti joms Vyriausybės pasitarimo garso įrašą pažeidė jų teisę gauti ir skleisti informaciją), ir Konvencijos 13 straipsnis, taikomas kartu su Konvencijos 10 straipsniu, nereikalauja, kad valstybės pareigūnai būtų traukiami atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

Pareiškėjos teigė, kad ištrynus jų pateikti prašomo Vyriausybės pasitarimo garso įrašą, vienintelė veiksminga teisinės gynybos priemonė būtų asmenų, atsakingų už garso įrašo ištrynimą, patraukimas atsakomybėn ir kompensacijos priteisimas pareiškėjoms.

Pareiškėjos yra žurnalistės ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją (toliau – LRVK) su prašymu pateikti Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. pasitarimo garso įrašą. LRVK atsisakė pateikti Vyriausybės pasitarimo garso įrašą, nurodydama, kad Vyriausybės pasitarimai nėra viešai transliuojami, Vyriausybės pasitarimų garso įrašai neskelbtini, Vyriausybės pasitarimų garso įrašai daromi tik tam, kad būtų tiksliai surašytas protokolas ir pareiškėjos gali susipažinti su Vyriausybės pasitarimo protokolu.

Išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, 2020 m. liepos 23 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad LRVK atsisakydama pateikti informaciją apie Vyriausybės pasitarimą, buvusią garso įraše, pažeidė pareiškėjų teisę gauti, rinkti ir skleisti informaciją. Pagal pareiškėjų pareiškimą pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena bylai reikšmingu metu Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pareigas ir Ministro Pirmininko patarėjo viešųjų ryšių klausimais pareigas ėjusiems asmenims dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, nustatyto Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 547 straipsnio (atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ar trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas) 1 dalyje, tai yra dėl to, kad 2018 m. spalio 4 d. pareigūnai atsisakė pateikti pareiškėjoms Vyriausybės pasitarimo garso įrašą. Pareiškėjos taip pat prašė priteisti joms po 1000 eurų patirtą neturtinę žalą iš administracinį nusižengimą padariusio (padariusių) asmens (asmenų). Nacionaliniai teismai nenustatė administracinio nusižengimo požymių. 2022 m. spalio 24 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad viena iš patraukimo atsakomybėn pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį būtinų sąlygų yra atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neskelbtiną informaciją, nenurodant atsisakymo pateikti prašomą informaciją priežasties, bet pareiškėjų atveju LRVK nurodė atsisakymo teikti garso įrašą priežastį.

Pareiškėjos pateikė individualų konstitucinį skundą, prašydamos ištirti, ar ANK 547 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją administracinė atsakomybė, pasak pareiškėjų, kyla tik tuo atveju, jei nenurodoma atsisakymo teikti informaciją priežastis, neprieštarauja Konstitucijai. 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu Konstitucinis Teismas nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjų prašymą. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjos, ANK 547 straipsnio 1 dalies nuostatomis yra sudarytos prielaidos taikyti administracinę atsakomybę už atsisakymą visuomenės informavimo priemonių atstovams pateikti informaciją, neteisėtai atsisakius tai padaryti, be kita ko, nurodžius formalias, neteisėtas ar niekuo nepagrįstas priežastis.

Šioje byloje EŽTT pripažino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo pareiškėjų skundo esmę dėl jų teisės gauti ir skleisti informaciją pažeidimo. Pareiškėjos nesiskundė dėl administracinio teismo atliktos teisminės peržiūros apimties ar motyvų, kuriais buvo grindžiamas teismo sprendimas. Be to, pareiškėjos neginčijo administracinio teismo išvados, kad techniškai neįmanoma atkurti garso įrašo. Pareiškėjos taip pat nesiskundė dėl kompensacijos – administracinio teismo procese kompensacijos nereikalavo, o savo rašytinėse pastabose EŽTT nurodė, kad jos „nesuinteresuotos“ gauti kompensaciją iš Vyriausybės kanceliarijos. Dėl pareiškėjų skundo dėl pareigūnų atsakomybės pagal ANK, EŽTT, įvertinęs nacionalinį teisinį reguliavimą ir nacionalinių teismų sprendimus pareiškėjų byloje pagal ANK, pažymėjo, kad atsisakymas pateikti garso įrašą žurnalistėms ir vėlesnis jo ištrynimas įvyko dėl nacionalinio teisinio reguliavimo stokos bei Vyriausybės kanceliarijoje susiklosčiusios praktikos bylai reikšmingu metu, o ne atskirų pareigūnų sprendimų. Be to, EŽTT pažymėjo, kad praėjus mažiau nei mėnesiui po atsisakymo pateikti pareiškėjoms garso įrašą, Vyriausybė pateikė teisės aktų pakeitimo projektus, kuriais, be kita ko, buvo reikalaujama įrašyti Vyriausybės pasitarimus bei viešai transliuoti pasitarimus ir posėdžius; šie pakeitimai įsigaliojo 2019 m. sausio ir gegužės mėn.

EŽTT nutarimas byloje Miliūtė ir Danauskienėprieš Lietuvą