Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas S. T. skundus prieš Lietuvą pripažino nepriimtinais

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas (toliau – Komitetas) 2026 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo paskelbė S. T. skundus prieš Lietuvą (pranešimo Nr. 3718/2020) nepriimtinais.

Skundo autorius buvo Visuomeninio rinkimų komiteto, kuris siekė dalyvauti 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose, narys. Kadangi nesurinko 10 000 rinkėjų palaikymo, komiteto keliami kandidatai nebuvo registruoti rinkimams.

Skundo autorius remdamasis Jungtinių Tautų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau – Paktas) 25 straipsnio b punktu (teisė balsuoti ir būti išrinktam) skundėsi, kad jo galimybė surinkti parašus iš įkalinimo įstaigose esančių asmenų buvo apribota, kadangi nebuvo pateikti jų pasų ar asmens tapatybės kortelių numeriai, o kai kurie apskritai tokių dokumentų neturėjo, be to, tariamai dalis parašų lapų buvo sunaikinta. Jis taip pat skundėsi, kad nebuvo atliktas reikiamas tyrimas dėl tariamai pavogtų dalies parašų lapų. Be to, skundo autorius remdamasis Pakto 26 straipsniu (diskriminacijos draudimas) pažymėjo, kad jis buvo diskriminuojamas lyginant su kitais kandidatais, kurie nerinko parašų iš įkalinimo įstaigose esančių asmenų. Skundo autorius taip pat teigė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) neatsakė į dalį jo skundų, todėl buvo pažeisti Pakto 14 straipsnio 1 dalis (teisė į teisingą teismą) ir 2 straipsnio 3 dalies a punktas (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę). Be to, autoriaus nuomone, įkalinimo įstaigoje daryti jo susitikimų vaizdo įrašai buvo neteisėti, todėl buvo pažeista jo teisė į privatų gyvenimą pagal Pakto 17 straipsnį. Galiausiai autorius teigė, kad remiantis Pakto 10 straipsnio 1 dalimi (humaniškas elgesys su asmenimis, kuriems atimta laisvė) buvo pažeistas įkalinimo įstaigoje esančių asmenų orumas.

Komitetas nusprendė, kad pareiškimas yra nepriimtinas. Komitetas konstatavo, kad autorius neišnaudojo vidaus teisinių gynybos priemonių dėl tariamo parašų lapų konfiskavimo ir neatlikto tyrimo dėl tariamai pavogtų parašų lapų. Be to, Komitetas nusprendė, kad visi kiti autoriaus skundai yra nepagrįsti. Komitetas pažymėjo, kad autorius galėjo rinkti parašus įkalinimo įstaigose, bet turėjo tai daryti pagal teisės aktų nustatytą tvarką, kurios jis tinkamai nesilaikė. Komiteto nuomone, skundo autorius nepateikė įrodymų ir pagrįstų argumentų dėl skundų, kad jo galimybė surinkti parašus iš įkalinimo įstaigose esančių asmenų buvo apribota ir jis buvo diskriminuojamas palyginti su kitais kandidatais. Be to, Komitetas pritarė Vyriausybės argumentams, kad vaizdo įrašai įkalinimo įstaigoje buvo daromi dėl lankytojų saugumo, o LVAT priėmė motyvuotą sprendimą dėl autoriaus pateiktų skundų.

JT Žmogaus teisių komiteto išvada (negalutinė versija anglų kalba)