Konstatuotas pažeidimas dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) byloje Mironiuk prieš Lietuvą (Nr. 60964/21) konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 1 dalies pažeidimą dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės.

2009 m. liepos 14 d. pareiškėjas buvo sulaikytas įtariant kelių nusikaltimų padarymu organizuotoje grupėje, įskaitant žmogžudystę ir įvairius turtinius nusikaltimus. 2017 m. lapkričio 16 d. priimtu galutiniu nuosprendžiu jis buvo nuteistas skiriant 18 metų laisvės atėmimo bausmę. Jo prašymo sušvelninti bausmę dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės nacionaliniai teismai netenkino.

2020 m. liepą pareiškėjas inicijavo civilinę bylą prieš valstybę dėl žalos atlyginimo už pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę (aštuoneri metai ir keturi mėnesiai), tačiau jo ieškinys buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byla buvo sudėtinga ir didelės apimties, o kompetentingos institucijos buvo pakankamai aktyvios viso proceso metu, o bet kokius proceso atidėjimus sąlygojo objektyvios priežastys, kaltinamųjų nedalyvavimas posėdyje, advokatų užimtumas, teisėjų atostogos, o taip pat didelis kaltinamųjų prašymų ir skundų skaičius. Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti sprendimą, pažymėdamas, kad jau baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad nebuvo jokio nepagrįsto delsimo baudžiamajame procese ir tai turi res judicata teisinę galią, todėl nebegali būti kvestionuojama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas atmetė Vyriausybės išankstinį prieštaravimą dėl tinkamai nepanaudotų vidaus teisinės gynybos priemonių, kuriuo siekta įrodyti, kad pareiškėjas tinkamai nepagrindė kasacijos pagrindų kreipdamasis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Teikdamas kasacinį skundą civilinėje byloje pareiškėjas iš esmės pasitelkė vienintelį argumentą dėl proceso trukmės nepagrįstumo, o būtent, kad jo byla buvo nagrinėjama ilgiau nei šešerius metus ir vien tai lemia Konvencijos pažeidimą. EŽTT atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas taip pat įrodinėjo, kad visos sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei buvo, nes baudžiamasis procesas užtruko vien dėl teisėjų veiksmų ir jis patyrė žalą dėl valstybės neteisėtų veiksmų. EŽTT pažymėjo, kad svarbu ne kasacinio skundo formali struktūra, o tai, ar pareiškėjas iš esmės iškėlė Konvencijos pažeidimo klausimus nacionaliniuose teismuose; šiuo atveju, nepaisant tam tikro nenuoseklumo, jis tai padarė, todėl, EŽTT manymu, nacionaliniams teismams buvo suteikta galimybė ištaisyti Konvencijos pažeidimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas sutiko, kad pareiškėjo baudžiamoji byla buvo sudėtinga, tačiau ilgi delsimo laikotarpiai apeliacinėje instancijoje lėmė pernelyg ilgą proceso trukmę: kai kurios pertraukos tarp posėdžių truko nuo keturių iki penkių mėnesių, be to, apeliacinės instancijos teismas skyrė daug laiko tarp skirtingų procesinių veiksmų, pvz., gavus patikslintą civilinį ieškinį, kitas posėdis įvyko praėjus aštuoniems mėnesiams. EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjo veiksmai prie proceso trukmės esmingai neprisidėjo. Konstatuotas Konvencijos 6 straipsnio pažeidimas, pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimui priteista 3 800 eurų kompensacija.

EŽTT sprendimas byloje Mironiuk prieš Lietuvą (anglų kalba)