Perduota byla dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje panaikinimo Rusijos Federacijos piliečiui dėl grėsmės nacionaliniam saugumui

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) perdavė Vyriausybei Rusijos Federacijos piliečio peticiją prieš Lietuvą, kurioje pareiškėjas skundžiasi dėl leidimo nuolat gyventi šalyje panaikinimo ir draudimo atvykti į Šengeno erdvę. Jis teigia, kad šie sprendimai pažeidė jo teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą pagal Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 straipsnį ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą pagal 13 straipsnį.

Pareiškėjas – Rusijos Federacijos pilietis, nuo 1989 m. gyvenantis Lietuvoje ir turintis čia ilgalaikius šeiminius bei socialinius ryšius. Jis rūpinosi savo motina, Lietuvos Respublikos piliete, kuri dėl amžiaus ir sveikatos būklės yra nuo jo priklausoma. Jis taip pat dirbo Lietuvoje įvairiais laikotarpiais.

2023 m. birželio 27 d. Valstybės saugumo departamentas Migracijos departamentui pateikė informaciją, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Nurodyta, kad jis pasižymėjo Lietuvai nelojaliomis pažiūromis Lietuvos, buvo susijęs su Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos institucijomis, dalyvavo protestuose prieš Europos Sąjungą ir NATO bei socialiniuose tinkluose dalijosi Rusijos propagandą platinančia informacija.

Remdamasis šia informacija, Migracijos departamentas 2023 m. liepos 5 d. panaikino pareiškėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, o 2023 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą uždrausti jam dvejus su puse metų atvykti į Lietuvą ir kitas Šengeno erdvės valstybes. Sprendimai motyvuoti tuo, kad pareiškėjo pozicija dėl Krymo klausimo ir vieši pasisakymai rodo paramą Rusijos Federacijai, todėl jo buvimas šalyje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Pareiškėjas šiuos sprendimus apskundė teismams, teigdamas, kad nepritarė Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, o vertinimas dėl jo nelojalių pažiūrų yra nepagrįstas. Jis pabrėžė, kad daugiau nei tris dešimtmečius gyvena Lietuvoje ir yra vienintelis asmuo, besirūpinantis savo garbaus amžiaus motina.

2023 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad asmens teisė turėti įsitikinimus negali būti aiškinama taip, jog ji leistų skleisti pažiūras, prieštaraujančias Lietuvos Respublikos interesams, ir konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl būtinos motinos priežiūros poreikio. 2023 m. lapkričio 29 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko šį sprendimą nepakeistą.

EŽTT byloje pareiškėjas skundžiasi, kad nacionalinės institucijos ir teismai nepakankamai įvertino jo ilgalaikius ryšius su Lietuva ir motinos sveikatos būklę, todėl sprendimai panaikinti leidimą gyventi šalyje ir uždrausti atvykti į Šengeno erdvę pažeidžia Konvencijos 8 ir 13 straipsnius.

Šioje byloje EŽTT vertins, ar buvo pažeista pareiškėjo teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Taip pat EŽTT nagrinės, ar Lietuvos teismai tinkamai įvertino pareiškėjo šeiminius ir ilgalaikius ryšius su Lietuva bei jo motinos sveikatos būklę nacionalinio saugumo kontekste.