Perduota byla dėl nepritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šeimos byloje

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei peticiją Schoumann prieš Lietuvą (Nr. 26002/24), kurioje skundžiamasi, jog dėl Lietuvos teismų sprendimo šeimos byloje netaikyti laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios mažamečių dukterų prancūzų k. mokymąsi, buvo pažeista teisė į šeimos gyvenimo gerbimą.

Šioje byloje pirmasis pareiškėjas, Sakartvele gyvenantis Prancūzijos pilietis J.R. Schoumann, su sutuoktine lietuve A.S. susilaukė dviejų dukterų, kurios turi Lietuvos ir Prancūzijos pilietybes ir yra antroji ir trečioji pareiškėjos byloje. Nuo 2011 m. iki 2020 m. šeima gyveno Londone, vėliau – nuo 2020 m. iki 2021 m. Prancūzijoje, po to - Sakartvele. 2023 m. A.S. su dukromis išvyko atostogų į Lietuvą, kur gyvena lig šiol. 2023 m. liepą A.S. kreipėsi į Lietuvos teismus dėl nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su ja, išlaikymo priteisimo. Pirmasis pareiškėjas priešieškiniu pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi patenkino motinos A.S. prašymą ir nustatė laikiną nepilnamečių mergaičių gyvenamąją vietą kartu su ja iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos. 2024 m. sausio 10 d. pirmasis pareiškėjas civilinėje byloje, kuri peticijos pateikimo dieną dar buvo nagrinėjama, pateikė prašymą nustatyti laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo su mažametėmis dukromis tvarkos bei mažamečių dukterų prancūzų k. mokymosi užtikrinimo. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies - nustatė bendravimo tvarką iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, reikalaudamas pritaikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. 2024 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismas iš dalies pakeitė pareiškėjo ir jo vaikų bendravimo tvarką, nustatydamas ją palankesne pareiškėjui. Dėl inter alia prašomos laikinosios apsaugos priemonės – mergaičių prancūzų k. pamokų lankymo užtikrinimo ir kitų bendravimo tvarkos sąlygų teismas pažymėjo, jog spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis neturi galimybės išsamiai įvertinti ir nustatyti, kokie susitarimai dėl pareiškėjų bendravimo labiausiai atitiktų geriausius vaikų interesus, todėl kiti bendravimo susitarimai, kurių prašė pirmasis pareiškėjas, įskaitant prancūzų k. pamokų lankymo užtikrinimą, kartu su pareiškėjo argumentais bei įrodymais galės būti įvertinti ir nustatyti išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų pirmojo pareiškėjo prašomų nustatyti sąlygų plačiau nepasisakė ir manė, jog ši prašymo dalis atmesta pagrįstai. Pirmasis pareiškėjas kreipėsi į EŽTT. Remdamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos 8 straipsniu jis teigia, kad teismų atsisakymas pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – užtikrinimą, kad jo dukros lankytų prancūzų k. pamokas, pažeidžia jo teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, nes bendravimas su dukromis vaizdo skambučiais bei jo trumpų viešnagių Lietuvoje metu tampa vis labiau apsunkintas. Jo nuomone, Lietuvos teismai atsisakė pritaikyti priemonę, kurios būtų pagrįsta tikėtis, siekiant palengvinti tėvo ir dukterų bendravimą, todėl kelias kilti rizikai, jog tėvo ir mažamečių vaikų santykis gali nutrūkti dėl bendros kalbos trūkumo, nebuvo užkirstas. Pareiškėjas teigia, kad dukterys palaipsniui praranda prancūzų k. žinias, kuri yra ne tik jo ir močiutės iš jo pusės gimtoji kalba, kuria buvo kalbama kasdien, gyvenant Prancūzijoje, bet ir antrosios ir trečiosios pareiškėjų gimtoji ir vienos jų tautybės kalba.   

EŽTT pirmiausia įvertinęs, ar Konvencijos 8 straipsnis taikytinas šioje byloje, spręs, ar Lietuvos teismų sprendimas atmesti pirmojo pareiškėjo prašymą pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę, užtikrinančią jo mažamečių dukterų mokymąsi prancūzų k., kad visi galėtų bendrauti, atsižvelgiant į galimai ilgą civilinės bylos nagrinėjimo trukmę, pažeidė pozityvią pareigą, kylančią valstybei pagal Konvencijos 8 straipsnį imtis veiksmų tėvo bendravimui su mažamečiais vaikais palengvinti.

Šalių taip pat prašoma informuoti apie naujausius pokyčius pagrindinėje civilinėje byloje.