Perduota peticija dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT arba Teismas) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei peticiją R.S. prieš Lietuvą(Nr. 21380/24), kurioje pareiškėja, remdamasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsniu (Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą), skundžiasi dėl tariamai nepagrįsto jai skirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio.

Remiantis bylos duomenimis, pareiškėja yra susituokusi su M. ir jie turi du vaikus, gimusius 2006 ir 2008 m. M. ir pareiškėjai pradėjus skyrybų procesą, pareiškėja išsikraustė iš šeimos namų, o vaikai liko gyventi su M.

Pasak pareiškėjos, 2024 m. vasario 25 d., kai ji parvežė dukrą į M. namus, tarp jos ir M. kilo konfliktas, ir jis kelis kartus jai sudavė. Jai išvykus, sutuoktinio tėvai iškvietė policiją. Netrukus pareiškėja pateikė skundą policijai dėl sutuoktinio veiksmų ir jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tą pačią dieną policijos pareigūnė, vadovaudamasi Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai skyrė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuriuo jai 15 dienų buvo uždrausta artintis prie M. ir jų vaikų ar su jais bendrauti. Pareiškėja apie šį orderį buvo informuota el. paštu. Orderyje nebuvo nurodyti motyvai.

Pareiškėja pateikė skundą dėl jai skirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio policijai, o vėliau teismams, tačiau jos skundai buvo atmesti. Alytaus apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas nurodė, kad smurto artimoje aplinkoje rizika vertinama pagal vidaus reikalų ministro patvirtintus kriterijus; smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika yra, kai tenkinami bent trys iš šių kriterijų. Nagrinėjama situacija atitiko penkis kriterijus: (i) konfliktas tarp pareiškėjos ir M. įvyko vaikų akivaizdoje; (ii) vaikai gyveno su vienu iš asmenų, tarp kurių kilo konfliktas, tame pačiame name, kuriame jis įvyko; (iii) pavojų patiriantis asmuo (M.) bijojo, kad pavojų keliantis asmuo (pareiškėja) panaudos smurtą prieš jį arba tuos, kurie gyvena kartu su juo; (iv) pavojų patiriantis asmuo prašo izoliuoti pavojų keliantį asmenį nuo jo; ir (v) pavojų keliantis asmuo grasina nusižudyti arba bandė tai daryti. Remiantis M. parodymais krizių centrui, pareiškėja reguliariai siuntė jam žeminančius el. laiškus ir žinutes, grasino pasinaudoti savo tarnybine padėtimi ir nusižudyti. 2024 m. vasario 25 d. konflikto metu ji pakėlė kėdę, tarsi norėdama ją mesti į M., bet to nepadarė dukters prašymu. Be to, M. pateiktame pastarojo incidento vaizdo įraše matyti, kaip pareiškėja šaukia, kad ją muša, nors tuo metu ji nebuvo mušama. Teismai padarė išvadą, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo pagrįstas tinkamu rizikos vertinimu. Kauno apygardos teismas taip pat pabrėžė, kad toks orderis gali būti priimtas ne tik esant fizinio, bet ir psichologinio ar kitokio smurto grėsmei.

Pareiškėja, remdamasi Konvencijos 8 straipsniu, skundžiasi, kad jai skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo nepagrįstas. Ji teigia, kad teisės aktai leidžia skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį remiantis vien tariamai pavojų patiriančio asmens žodiniais pareiškimais, neturint jokių objektyvių įrodymų, ir policija neprivalo išklausyti tariamai pavojų keliančio asmens įvykių versijos, todėl tai atveria kelią piktnaudžiavimui. Šioje byloje policijos pareigūnė, be kita ko, rėmėsi M. teiginiu, kad pareiškėja grasino nusižudyti, o tai nebuvo tiesa; be to, nebuvo atsižvelgta į tarp jos ir M. vykstantį skyrybų procesą, į tai, kad nebuvo jokių jos smurto įrodymų, ir į tai, kad prieš M. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji teigia, kad policijos pareigūnai neturi reikiamos kompetencijos įvertinti, ar apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis yra pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, ir kad nėra reikalavimo nurodyti motyvų orderyje, todėl jį sudėtinga apskųsti. Galiausiai ji tvirtina, kad draudimas jai bendrauti su vaikais 15 dienų buvo neproporcingas konkrečiomis aplinkybėmis.

Šioje byloje EŽTT vertins, ar dėl pareiškėjai skirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio buvo pažeista jos teisė į privatų ir šeimos gyvenimą pagal Konvencijos 8 straipsnį. Visų pirma, ar apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo skirtas remiantis tinkamu pareiškėjos tariamai keliamo pavojaus sutuoktiniui ir (arba) jų vaikams vertinimu ir ar pareiškėjai nustatyti apribojimai buvo proporcingi, atsižvelgiant į keliamos rizikos pobūdį. Be to, Teismas spręs, ar nacionalinė teisinė sistema ir praktika suteikė pareiškėjai tinkamas procesines garantijas. Šiuo atžvilgiu, Teismas visų pirma remiasi pareiškėjos skundais, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo skirtas jos neišklausius ir kad ji neturėjo veiksmingų priemonių apskųsti šio orderio skyrimą, nes jame nebuvo nurodyta jokių motyvų.