Perduota peticija dėl teisės į nešališką teismą

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei peticiją Raudeliūnas prieš Lietuvą (Nr.36438/23), kurioje pareiškėjas, remdamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsniu (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą), skundžiasi dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo.

Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas buvo valstybės valdomos įmonės direktoriaus pavaduotojas. 2013 m. pareiškėjui ir keliems kitiems asmenims buvo iškelta baudžiamoji byla, įtariant, kad pareiškėjas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė kelis finansinius nusikaltimus. Pareiškėjas kaltės nepripažino.

Kauno apygardos teismas nusprendė, kad dėl senaties termino pareiškėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už vieną turto iššvaistymo epizodą ir išteisino jį dėl likusių baudžiamųjų kaltinimų – kelių turto iššvaistymo epizodų, nesąžiningo sąskaitų tvarkymo, prekybos poveikiu, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba. Pareiškėjas ir kiti nuteistieji buvo įpareigoti atlyginti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos.

Pareiškėjas ir prokuroras pateikė apeliacinius skundus. Apeliacinio teismo kolegija iš dalies panaikino Kauno apygardos teismo nuosprendį ir pripažino pareiškėją kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, nesąžiningo sąskaitų tvarkymo ir prekybos poveikiu bei skyrė jam baudą. Pareiškėjas taip pat buvo įpareigotas atlyginti civilinį ieškinį.

Galutine ir neskundžiama nutartimi Aukščiausiojo Teismo kolegija atmetė pareiškėjo ir kitų nuteistųjų kasacinius skundus konstatuodama, kad nuosprendis teisėtas.

2023 m. pareiškėjas pateikė pareiškimą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, teigdamas, kad tik po to, kai Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo jo bylą, jis sužinojo apie tai, kad šio teismo teisėjas ir Apeliacinio teismo teisėjas buvo susiję giminystės ryšiais, nes jų žmonos buvo seserys. Pareiškėjas teigė, kad jis būtų prašęs teisėjo nušalinimo, jei būtų apie tai žinojęs anksčiau. Pareiškėjo teigimu, Aukščiausiojo Teismo teisėjas buvo asmeniškai suinteresuotas palikti galioti Apeliacinio teismo sprendimą, nes sprendimo pakeitimas galėtų turėti neigiamos įtakos teisėjo būsimai profesinei karjerai siekiant paaukštinimo.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija konstatavo, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjas, nenusišalinęs nuo bylos nagrinėjimo dėl giminystės ryšių su Apeliacinio teismo teisėju, pažeidė teisėjų etikos reikalavimus. Komisija nusprendė iškelti drausminę bylą teisėjui ir perduoti bylą Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas, remdamasis Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, skundžiasi, kad Aukščiausiajame Teisme jo byla nebuvo teisingai išnagrinėta nešališko teismo, atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo teisėjo giminystės ryšį su Apeliacinio teismo teisėju.

Šioje byloje EŽTT vertins, ar nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į nešališką teismą, nagrinėjant jam pareikštus baudžiamuosius kaltinimus, t.y. ar Aukščiausiojo Teismo kolegija, nagrinėjusi pareiškėjo bylą, buvo nešališka, kaip reikalaujama pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.