Žmogaus teisių komitetas

Informacija apie Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas (toliau – Komitetas) yra iš nepriklausomų ekspertų sudaryta institucija, įsteigta prižiūrėti, kaip Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau – Paktas) nuostatas įgyvendina Paktą pasirašiusios valstybės (toliau – Pakto šalys). Komitetą sudaro 18 narių – nepriklausomų ekspertų, kurie privalo būti Pakto šalių piliečiai. Komiteto nariai turi būti aukštos moralės asmenys, pripažinti kompetentingais ekspertais žmogaus teisių srityje (įskaitant, bet neapsiribojant teisinio darbo patirtimi). Į Komitetą negali būti išrinkta daugiau kaip po vieną tos pačios valstybės pilietį. Renkant Komiteto narius atsižvelgiama į teisingą geografinį pasiskirstymą ir pagrindinių teisinių sistemų atstovavimą.Komiteto nariai renkami ketveriems metams slaptu balsavimu ir gali būti perrenkami.

Komitetui teikiamos ataskaitos. Kiekviena Pakto šalis privalo reguliariai teikti Komitetui ataskaitas apie Pakto įgyvendinimą. Pirmoji ataskaita privalo būti pateikta per vienerius metus nuo Pakto ratifikavimo, o vėliau ataskaitos turi būti teikiamos Komiteto prašymu (praktikoje – maždaug kas ketverius metus). Komitetas išnagrinėja kiekvieną ataskaitą ir pateikia savo pastabas bei rekomendacijas, o Pakto šalis privalo atsakyti ir ne vėliau kaip per 12 mėnesių informuoti apie įgyvendintas priemones, kurių ėmėsi Komiteto nurodytose srityse.

Kita Komiteto veikla. Komitetas taip pat skelbia bendruosius komentarus – kuriuose detaliai pasisako teminiais žmogaus teisių arba Komiteto darbo metodų klausimais.

Individualieji skundai. Pagal Paktą ir jo Fakultatyvųjį protokolą, Komitetas gali nagrinėti individualius skundus, pateiktus asmens ar asmenų grupės vardu arba jų naudai, kurie teigia esantys Pakto nuostatų pažeidimų aukomis, Komitetas turi kompetenciją nagrinėti tokius skundus tik tuo atveju, jeigu atitinkama valstybė yra ratifikavusi Pakto Fakultatyvųjį protokolą ir taip pat pripažinusi Komiteto kompetenciją nagrinėti individualius skundus.

Taip pat, pagal Pakto 41 straipsnį, Komitetas gali nagrinėti tarpvalstybinius skundus.

Antrasis fakultatyvus protokolas numato mirties bausmės panaikinimą jį ratifikavusiose Pakto šalyse.

Lietuva yra Pakto šalis nuo 1991 m. ir taip pat yra ratifikavusi abu fakultatyviuosius protokolus: Fakultatyvųjį protokolą – 1991 m., o Antrąjį fakultatyvųjį protokolą – 2002 m.

Komiteto sesijos. Komitetas posėdžiauja Ženevoje ir paprastai per metus surengia tris sesijas, trunkančias po tris savaites. Prieš kiekvieną Komiteto sesiją paprastai vyksta vieną savaitę trunkantis Komiteto darbo grupės, susidedančios iš penkių narių, posėdis.

Individualių skundų nagrinėjimas

Kas gali pateikti skundą? Bet kuris asmuo, manantis, kad jo teisės pagal Paktą yra pažeistos valstybės – Pakto šalies, kuri yra Fakultatyvaus protokolo dalyvė. Teisinis atstovas skundo parengimui nėra būtinas. Taip pat svarbu žinoti tai, kad, pagal Pakto nuostatas, teisinė pagalba asmenims, norintiems pateikti skundą, Komiteto proceso metu nėra teikiama.

Kokius kriterijus turi atitikti skundas? Formos reikalavimo skundui nėra. Nors Komiteto internetiniame puslapyje pateikiama pavyzdinė skundo forma, tačiau jos naudoti nebūtina. Skundas turi būti pateiktas viena iš šešių oficialių Jungtinių Tautų kalbų: anglų, prancūzų, arabų, kinų, rusų arba ispanų.

Skundas turi būtų pasirašytas ir pateiktas raštu.

Kreipimosi tvarka. Skunde turi būti nurodyta:

• besikreipiančio asmens vardas, pavardė, pilietybė, lytis, gimimo data, adresas, kita kontaktinė informacija;
• valstybė, prieš kurią teikiamas skundas;
• jei skundas teikiamas kito asmens vardu – įgaliojimas arba nurodomos aplinkybės, dėl kurių tokio sutikimo neįmanoma pateikti;
• chronologine tvarka išdėstyti faktai, kuriais grindžiamas skundas;
• informacija, kad buvo išnaudotos visos prieinamos teisinės gynybos priemonės;
• informacija apie tai, ar toks pat skundas nebuvo pateiktas kitai tarptautinei ginčų nagrinėjimo ar tyrimo institucijai;
• nebūtina, tačiau rekomenduojama aiškiai nurodyti, kokie Pakto straipsniai buvo pažeisti.

Reikalinga pridėti visus dokumentus, pagrindžiančius aplinkybes, dėl kurių skundžiamasi, visų pirma nacionalinių institucijų, įskaitant teismų, sprendimus. Jei dokumentai nėra surašyti viena iš oficialių Jungtinių Tautų kalbų, tokie dokumentai turi būti išversti į vieną iš šių kalbų. Jeigu skunde trūksta pagrindinės informacijos, Komiteto sekretoriatas gali paprašyti ją papildyti. Skundas neturėtų būti ilgesnis nei 50 lapų (be priedų), o jei jis yra ilgesnis nei 20 lapų, rekomenduojama pridėti trumpą santrauką (ne ilgesnę nei 5 puslapiai). Skundą gali pateikti tik asmuo, kuris yra tariamo Pakto nuostatų pažeidimo auka ir tik dėl tų teisių ar laisvių, kurios yra įtvirtintos Pakte ar jo protokoluose ir dėl kurių Pakto šalis nėra padariusi išlygų. Komitetas taip pat gali nagrinėti ir įvykius, įvykusius prieš Fakultatyvaus protokolo įsigaliojimą, jei pažeidimas yra tęstinis. Į Komitetą negalima pakartotinai kreiptis tuo pačiu pagrindu, jei toks skundas jau buvo atmestas. Komitetas nėra apeliacinė instancija, todėl į jį negali būti kreipiamasi vien tik siekiant, kad būtų „peržiūrėtas“ nacionalinių teismų sprendimas.

Kada galima pateikti skundą? Per 5 metus nuo to momento, kai buvo išnaudotos visos vidaus teisinės gynybos priemonės arba per 3 metus nuo to momento, kai tas pats klausimas buvo išnagrinėtas kitoje tarptautinėje ar regioninėje ginčų sprendimo institucijoje.

Procedūra po skundo priėmimo. Kai skundas priimamas nagrinėti, jis perduodamas Pakto šaliai, kuri turi 6 mėnesius pateikti savo pastabas dėl skundo priimtinumo ir esmės. Tuomet pareiškėjas turi 2 mėnesius pateikti savo pastabas. Jei valstybė pateikia savo pastabas tik dėl priimtinumo (per 2 mėnesius), Komitetas gali priimti sprendimą dėl priimtinumo, o vėliau suteikti papildomą laiką (paprastai 6 mėnesius) valstybei pateikti pastaboms dėl esmės. Pareiškėjui tuomet suteikiami 2 mėnesiai pateikti savo pastabas. Tuomet valstybė gali pateikti atsikirtimus į Pareiškėjo pastabas.

Priimtinumo kriterijai. Skundas laikomas priimtinu, jeigu:

• skundas nėra anoniminis ir jį pateikė asmuo ar asmenys, kurie priklauso Pakto šalies, prisijungusios prie Fakultatyvaus protokolo, jurisdikcijai;
• asmuo yra tiesioginė Pakte įtvirtintų teisių pažeidimo auka;
• skundas nėra pateiktas piktnaudžiaujant teise kreiptis;
• skundas nėra nesuderinamas su Pakto nuostatomis;
• tas pats klausimas nėra nagrinėjamas kitoje tarptautinėje tyrimo ar ginčo institucijoje;
• buvo išnaudotos visos prieinamas vidaus teisinės gynybos priemonės.

Jei skundas buvo paskelbtas nepriimtinu pagal Fakultatyvaus protokolo 5 straipsnio 2 dalį, toks sprendimas Komiteto gali būti peržiūrėtas skundo autoriaus ar jo įgalioto asmens prašymu, jei pasikeitė aplinkybės, nurodytos Fakultatyvaus protokolo 5 straipsnio 2 dalyje.

Laikinosios apsaugos priemonės. Jei skundo aplinkybės reikalauja imtis skubių priemonių, Komitetas gali pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas išvengti nepataisomos žalos, kol bus išnagrinėtas skundas.

Komiteto sprendimai ir jų gyvendinimas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135  straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika turėtų atsižvelgti į Komiteto išvadoje suformuluotas rekomendacijas. Kai Komitetas priima išvadą, kad buvo pažeistos skundo autoriaus teisės pagal Pakto nuostatas ir konstatuojamas pažeidimas, valstybė – Pakto šalis per Komiteto išvadoje nurodytą terminą privalo pateikti informaciją apie priemones, kurių ji ėmėsi siekdama įgyvendinti Komiteto sprendimą. Pakto šalies atsakymas siunčiamas skundo autoriui pastaboms pateikti. Komitetas savo sprendimuose dažnai nurodo, kas, jo manymu, būtų efektyvi priemonė įgyvendinti sprendimą, pavyzdžiui, kompensacijos sumokėjimas arba paleidimas iš įkalinimo įstaigos. Jeigu Pakto šalis nesiima reikiamų priemonių, kad įgyvendintų Komiteto sprendimą, Komitetas gali paskirti Specialųjį pranešėją, kuris vykdo dialogą su valstybe bei svarsto, kokių papildomų priemonių būtina imtis. Specialusis Pranešėjas gali siųsti konkrečius paklausimus Pakto šaliai, susitikti su jos atstovais tam, kad aptartų priemones, kurių būtina imtis. Tokiu atveju vykdomas dialogas su Pakto šalimi ir byla lieka nebaigta tol, kol imamasi tinkamų priemonių Komiteto išvadai įgyvendinti.

Svarbu tai, kad Komitetas nepriteisia piniginių kompensacijų, nors, nustatęs pažeidimą, savo išvadoje gali nurodyti Pakto šaliai atlyginti žalą, nenurodydamas konkrečios sumos.

Lietuvos Respublikoje tokia žala atlyginama pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 4 straipsnį, kuris numato galimybę asmeniui, dėl kurio tarptautinė institucija yra priėmusi sprendimą dėl žalos atlyginimo (kompensacijos išmokėjimo), tačiau nėra nustačiusi piniginės kompensacijos dydžio, ne teismo tvarka atlyginti realiai patirtą žalą (neturtinė žala iki 5 000 eurų, turtinė iki 10 000 eurų). Kompensacija mokama tik esant asmens sutikimui.

Kur pateikti skundą? Skundai siunčiami paštu:

Petitions and Inquiries Section

Office of the High Commissioner for Human Rights

United Nations Office at Geneva1211 Geneva 10, Switzerland

arba

elektroniniu paštu: [email protected]

Naudingos nuorodos:

Komiteto internetinis puslapis: https://www.ohchr.org/en/treaty-bodies/ccpr

Skundo forma: individual-communication-treaty-bodies-online-form.docx