Lietuva rengiasi įgyvendinti ES kovos su korupcija direktyvą: numatomi griežtesni reikalavimai
Lietuva rengiasi įgyvendinti naujus Europos Sąjungos (ES) kovos su korupcija standartus, kurie numato ne tik stiprinti korupcijos prevenciją, bet ir griežtinti baudžiamąją atsakomybę už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Teisingumo ministerija jau koordinuoja Direktyvos įgyvendinimo darbus ir rengia nacionalinių teisės aktų pakeitimų planą.
Šiandien Vyriausybėje vykusiame Vyriausybės komisijos korupcijos prevencijos klausimams koordinuoti posėdyje, kuriam pirmininkavo Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė pristatė pagrindines Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su korupcija nuostatas, Lietuvos pasirengimą jas įgyvendinti ir numatomus darbus.
Naująja direktyva siekiama suvienodinti minimalius kovos su korupcija standartus visose ES valstybėse narėse. Dokumentas apima ne tik baudžiamosios atsakomybės klausimus, bet ir korupcijos prevenciją, interesų konfliktų valdymą, skaidrumo bei sąžiningumo stiprinimą, institucijų bendradarbiavimą ir duomenų rinkimą.
Vertindama Lietuvos pasirengimą, teisingumo ministrė pažymėjo, kad šalyje jau veikia išplėtota korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija teisinė bei institucinė sistema. Tačiau naujieji ES reikalavimai pareikalaus ją toliau tobulinti.
„Lietuvai nereikia kurti antikorupcinės sistemos nuo nulio – turime veikiančias institucijas, teisines priemones ir nacionalinę korupcijos prevencijos darbotvarkę. Tačiau turime užtikrinti, kad visa ši sistema atitiktų naujus Europos Sąjungos standartus, o pokyčiai duotų realių rezultatų. Mūsų tikslas – ne tik griežtesnė atsakomybė už korupciją, bet ir veiksminga jos prevencija“, – sako teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
Vienas reikšmingiausių numatomų pokyčių – Baudžiamajame kodekse įtvirtintos atsakomybės už korupcines veikas griežtinimas. Įgyvendinant Direktyvą turės būti atsisakyta švelniausios atsakomybės formos – baudžiamųjų nusižengimų už korupcines veikas, susijusias su mažesnės nei 50 eurų vertės kyšiais. Tai reiškia, kad atsakomybė už kyšio priėmimą ar davimą turės būti vertinama pagal griežtesnius baudžiamosios teisės standartus, o už korupcines nusikalstamas veikas numatomos sankcijos turės atitikti Direktyvos reikalavimus.
Be to, reikės tikslinti tam tikras Baudžiamojo kodekso nuostatas, įskaitant sankcijas ir senaties terminus, tobulinti Korupcijos prevencijos įstatymą bei peržiūrėti institucinių prevencijos priemonių taikymą.
Teisingumo ministerija jau kreipėsi į kompetentingas institucijas, prašydama įvertinti nacionalinio teisinio reguliavimo atitiktį Direktyvos reikalavimams ir pateikti siūlymus dėl reikalingų pakeitimų. Atsižvelgiant į institucijų pateiktą informaciją, parengtas pirminis Direktyvos įgyvendinimo plano projektas. Jame numatytos reikalingos teisėkūros ir kitos priemonės, atsakingos institucijos bei jų įgyvendinimo terminai.
Pagal ES nustatytą tvarką didžioji dalis Direktyvos nuostatų į nacionalinę teisę turi būti perkelta iki 2028 m. birželio 1 d. Dėl sektorinių korupcijos rizikų vertinimo ir nacionalinių kovos su korupcija strategijų numatytas ilgesnis terminas – iki 2029 m. birželio 1 d. Lietuva siekia pagrindinius teisės aktų pakeitimus priimti anksčiau – iki 2028 m. balandžio pabaigos.
Posėdyje taip pat aptarta Europos Komisijos rengiama pirmoji visapusiška ES kovos su korupcija strategija 2027–2030 metams, kurią planuojama priimti iki šių metų pabaigos. Joje numatoma daugiau dėmesio skirti korupcijos prevencijai, rizikų valdymui, skaidrumui, sąžiningumo kultūrai ir institucijų bendradarbiavimui.
Lietuva jau įgyvendina nacionalinę antikorupcinės politikos darbotvarkę, o šių metų balandį Vyriausybė patvirtino jos įgyvendinimo 2026–2029 metų planą. Todėl, priėmus ES strategiją, bus siekiama suderinti europines iniciatyvas su nacionalinėmis priemonėmis ir užtikrinti nuoseklų jų įgyvendinimą.
Atnaujinimo data: 2026-11-11
Taip pat skaitykite:
Lietuva pristatė teisingumo politikos prioritetus ES ir Vakarų Balkanų šalių ministrų susitikime