R. Tamašunienė: teisingumo sistemų skaitmenizavimas ir mažesnė reguliacinė našta – bendri Baltijos šalių prioritetai
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė Taline susitiko su Latvijos teisingumo ministru Edvards Smiltēns ir Estijos teisingumo ir skaitmeninių reikalų ministre Liisa-Ly Pakosta. Baltijos šalių teisingumo ministrų susitikime daugiausia dėmesio skirta teisingumo sistemų skaitmenizavimui, perteklinio reglamentavimo mažinimui, ES e. teisingumo darbotvarkei ir tolesniam Baltijos šalių bendradarbiavimui teisingumo srityje.
„Baltijos šalims glaudus bendradarbiavimas yra ne tik tradicija, bet ir būtinybė. Susiduriame su daugeliu bendrų iššūkių, turime labai panašius prioritetus, todėl reguliarus keitimasis patirtimi padeda mums mokytis vieniems iš kitų, derinti pozicijas ir kartu pasiekti geresnių rezultatų“, – sakė teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
Vienas iš susitikimo klausimų – kaip užtikrinti, kad įgyvendinant Europos Sąjungos teisę nebūtų kuriamas nepagrįstai griežtesnis reguliavimas, nei numatyta ES teisės aktuose, vadinamasis gold-plating.
Pasak R. Tamašunienės, vengiant nepagrįsto papildomo reglamentavimo, galima mažinti administracinę naštą ir kitus prisitaikymo prie reguliavimo kaštus tiek verslui, tiek priežiūros institucijoms. Tai taip pat svarbu siekti, kad ES vidaus rinka veiktų kuo efektyviau.
„Įgyvendindami ES teisę turime rasti tinkamą pusiausvyrą – užtikrinti aukštus saugumo, sveikatos, aplinkosaugos ir kitų sričių standartus, tačiau kartu nekurti nepagrįstų papildomų reikalavimų. Kiekvienas nacionalinis sprendimas, viršijantis ES teisėje nustatytus minimalius reikalavimus, turi būti aiškiai pagrįstas. Tai padeda išvengti perteklinės reguliacinės naštos ir užtikrina proporcingą bei veiksmingą ES teisės įgyvendinimą“, – teigė teisingumo ministrė.
Lietuvoje teisės aktų rengimas grindžiamas reikalavimu įvertinti galimas reguliavimo alternatyvas ir pasirinkti sprendimą, geriausiai atitinkantį Lietuvos interesus. Šis principas taikomas tiek rengiant nacionalinius teisės aktus, tiek perkeliant ES teisės aktų nuostatas į nacionalinę teisę.
Teisingumo ministerija vertina, ar kartu su teisės aktų projektais pateiktuose dokumentuose – atitikties lentelėse ir aiškinamuosiuose raštuose – tinkamai pagrįstas reglamentavimas, viršijantis ES teisės aktuose nustatytus minimalius reikalavimus.
Ministrai taip pat aptarė teisingumo sistemų skaitmenizavimo pažangą. Remiantis 2026 m. ES teisingumo rezultatų suvestine (EU Justice Scoreboard), Baltijos šalys yra tarp pirmaujančių ES valstybių pagal teisingumo sistemų skaitmenizavimą.
Lietuvoje skaitmeninės technologijos teismo procesuose sistemingai taikomos nuo 2013 m. Elektroninės paslaugos tapo svarbia teisingumo sistemos prieinamumo dalimi.
Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas plačiai naudojamas bendraujant su teismais. 2025 m. apie 93 proc. visų civilinių ir administracinių bylų buvo tvarkomos vien elektroniniu būdu.
Nuotolinių teismo posėdžių organizavimas taip pat nuolat auga – 2025 m. jų buvo surengta 1,7 karto daugiau nei 2022 m. Lietuvoje sudarytos techninės ir teisinės prielaidos visuomenei stebėti nuotoliniu būdu vykstančius teismo posėdžius, taip užtikrinant jų viešumą.
Pasak ministrės, skaitmenizavimas svarbus ne tik siekiant didesnio teisingumo sistemos efektyvumo ir prieinamumo, bet ir stiprinant valstybės atsparumą.
„Skaitmeninė teisingumo sistema šiandien yra ir mūsų atsparumo dalis. Nuotolinės technologijos, elektroninės paslaugos ir vaizdo konferencijos leidžia teismams išlaikyti nepertraukiamą veiklą ir krizės sąlygomis. Todėl kartu su teismų bendruomene turime nuosekliai investuoti į saugią, patikimą ir žmonėms prieinamą skaitmeninę teisingumo sistemą“, – sakė R. Tamašunienė.
Lietuva ir toliau skatins teismų skaitmenizavimą, siekdama užtikrinti geresnį teisingumo prieinamumą ir veiksmingesnį teismų darbą.
Baltijos šalių teisingumo ministrai taip pat aptarė ES e. teisingumo darbotvarkę. Lietuva pabrėžė, kad Skaitmenizavimo paketo (Digitalisation Package) įgyvendinimas turėtų išlikti vienu svarbiausių ES teisingumo srities prioritetų.
Susitikime pristatyta ir Lietuvos iniciatyva ateityje pradėti diskusijas dėl tarpvalstybinio civilinių sprendimų vykdymo gerinimo.
Lietuvos verslo atstovai ir antstoliai yra atkreipę dėmesį į poreikį ES mastu sukurti mechanizmą, kuris leistų greičiau ir veiksmingiau gauti informaciją apie skolininkų turtą. Šis klausimas tampa vis aktualesnis augant skaitmeninio turto naudojimui.
Viena iš galimų priemonių – bendra platforma, skirta valstybių narių keitimuisi informacija apie skolininkų turtą. Lietuva kviečia Baltijos šalis ir kitus partnerius prisidėti prie šios diskusijos.
Baltijos šalių teisingumo ministrų susitikimas suteikė galimybę ne tik pasidalyti gerąja patirtimi, bet ir derinti pozicijas bei ieškoti bendrų sprendimų užtikrinant regiono atsparumą, teisės viršenybę ir veiksmingą teisingumo sistemos veikimą.
Atnaujinimo data: 2026-08-24
Taip pat skaitykite:
Rita Tamašunienė: Ukraina gina ne tik savo, bet ir visos Europos laisvę
Rita Tamašunienė: Baltijos kelias – stiprybės ir solidarumo simbolis
Teisingumo ministerija papildomą lėšų poreikį dėl LKT pateikė gegužės mėnesį
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė susitiko su projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ dalyviais