Teisingumo ministerija siūlo stiprinti pagalbą smurtinių nusikaltimų aukoms
Teisingumo ministerija pateikė Vyriausybei siūlymus, susijusius su valstybės pagalbos sistemos nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusiems žmonėms stiprinimu. Siūloma didinti valstybės mokamas neturtinės žalos kompensacijas, sudaryti galimybes Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo lėšomis finansuoti teisinę pagalbą aukoms bei specializuotus mokymus advokatams, dirbantiems su pažeidžiamiausiais nukentėjusiaisiais, pirmiausia, nepilnamečiais ir seksualinių nusikaltimų aukomis.
„Pastaruoju metu į viešumą iškilę seksualinio smurto prieš nepilnamečius atvejai dar kartą parodė, kad vien nusikaltimo ištyrimo ir kaltųjų atsakomybės nepakanka. Valstybės pareiga – pasirūpinti ir žmogumi, kuris nusikaltimą patyrė. Ypač kai nukentėjusysis yra vaikas, jis turi gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, būti atstovaujamas specialiai tokioms byloms pasirengusio profesionalo, o valstybės skiriama kompensacija turi adekvačiau atspindėti patirtą žalą“, – sako teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
Fonde – 3,7 mln. eurų nepanaudotų lėšų
Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo pajamos 2020–2025 metais išaugo daugiau nei keturis kartus – nuo maždaug 0,95 mln. iki 4 mln. eurų. 2025 metų pabaigoje Fonde buvo sukaupta apie 3,7 mln. eurų nepanaudotų lėšų. Siūlomiems pakeitimams papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
„Turime situaciją, kai valstybės fonde sukaupti milijonai eurų, skirti nusikaltimų aukoms, tačiau dėl dabartinio reguliavimo negalime jų panaudoti platesnei pagalbai tiems patiems nukentėjusiesiems. Siūlome šias lėšas įveiklinti – kad jos virstų realia pagalba žmogui: profesionaliu atstovavimu, geriau pasirengusiais advokatais ir didesne kompensacija“, – sako R. Tamašunienė.
Šiuo metu Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo lėšos iš esmės naudojamos smurtiniais nusikaltimais padarytai žalai kompensuoti. Teisingumo ministerija siūlo dalį Fondo lėšų leisti panaudoti ir antrinei teisinei pagalbai nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusiems asmenims baudžiamosiose bei civilinėse bylose finansuoti.
Taip pat siūloma iš Fondo finansuoti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų specialiuosius mokymus ir kvalifikacijos kėlimą. Ypatingas dėmesys būtų skiriamas advokatų pasirengimui atstovauti nepilnamečiams, seksualinių nusikaltimų ir kitoms specialių apsaugos poreikių turinčioms aukoms.
„Seksualinį smurtą patyrusiam vaikui susidūrimas su teisine sistema pats savaime gali būti labai sunkus. Todėl svarbu ne tik tai, kad valstybė paskirtų advokatą, bet ir tai, kad tas advokatas būtų pasirengęs dirbti su pažeidžiamu nukentėjusiuoju, suprastų tokių bylų specifiką ir gebėtų tinkamai ginti jo interesus. Siūlome sukurti finansines prielaidas tokiai specializacijai“, – pabrėžia teisingumo ministrė.
Didesnės kompensacijos, ypač nepilnamečiams
Ministerija taip pat siūlo didinti maksimalius valstybės mokamų neturtinės žalos kompensacijų dydžius tiesiogiai nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusiems asmenims.
Kai smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdoma žmogaus sveikata arba nusikaltimu padaroma žala nepilnamečiui, maksimali kompensacija būtų didinama nuo 100 iki 110 BSI (BSI=74 Eur), t. y. iki 8 140 Eur. Kai smurtiniu nusikaltimu nežymiai sutrikdoma nepilnamečio sveikata ar jam sukeliamas fizinis skausmas, maksimali kompensacija didėtų nuo 50 iki 60 BSI, t. y. iki 4 440 Eur.
Ministerijos vertinimu, didesnės kompensacijos geriau atlieptų nusikaltimų sukeliamas fizines, psichologines ir socialines pasekmes, kurios pažeidžiamiausioms aukoms gali būti ilgalaikės.
Pagalba aukai – ne vien kompensacija
Nuo 2026 m. pradžios Fondą administruoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kuri taip pat organizuoja antrinę teisinę pagalbą nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusiems žmonėms. Ministerijos siūlymu siekiama stiprinti vieno langelio principu veikiančią pagalbos sistemą, kurioje žalos kompensavimas, teisinė pagalba ir specialistų kompetencijos būtų tarpusavyje susijusios.
Ši kryptis atitinka ir naujausius Europos Sąjungos sprendimus dėl nusikaltimų aukų teisių stiprinimo, kuriais daugiau dėmesio skiriama veiksmingai ir kvalifikuotai teisinei pagalbai, individualiems aukų poreikiams bei specialistų pasirengimui dirbti su pažeidžiamais nukentėjusiaisiais.
„Negalime panaikinti žmogui nusikaltimu padarytos žalos. Tačiau galime užtikrinti, kad nukentėjęs žmogus, o ypač vaikas, susidūręs su teisingumo sistema joje neliktų vienas. Būtent tokios – realiai veikiančios, o ne formalios – pagalbos sistemos siekiame“, – sako teisingumo ministrė.
Teisingumo ministerijos pateiktus įstatymo pakeitimus svarstys Vyriausybė. Jiems pritarus, projektas būtų teikiamas Seimui.